Apie NT, bei kitus mokesčius, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ponia Indre, dėl gyventojų pajamų mokesčio, kokias spragas matote šioje situacijoje?
I. Genytė-Pikčienė: Mano akimis, nemažai problemų sukels įvairių rūšių pajamų sumavimas, nes tai yra naujovė, pakankamai reikšmingas pačios sistemos pokytis. Mokesčių mokėtojams tai bus sudėtingas laiptas nuo ateinančių metų – prisijaukinti ir pradėti gyventi naujomis aplinkybėmis.
Kitas momentas – stebimas pasimetimas tarp prioritetų – jeigu turime aiškų prioritetą gynybai ir biudžeto pajamų šiam tikslui reikia labai daug, tai keistai atrodo įvairios naujos iniciatyvos, kurios, priešingai, didina valdžios sektoriaus išlaidas ir jas išpučia, kai tuo tarpu pajamose augimo galbūt tokio didelio ir nebus.
Trečias momentas, kuris yra labai svarbus, kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio papildomą 25 proc. tarifą, tai yra reputacinė žala Lietuvos investiciniam patrauklumui. Lietuva dabar kaip niekad turi rūpintis savo ekonomikos konkurencingumo klausimais, nes turime labai nedėkingą geopolitinę aplinką, agresorių už sienos, ir jis niekur nedings.
Du dalykai, kurie padėtų mūsų ekonomikai tvariai ir sparčiai augti, yra aiškus pasiryžimas vykdyti atgrasymo planus, juos paspartinti ir tai komunikuoti pasauliui. Kitas dalykas – palaikyti palankią verslo aplinką, užsienio investuotojų patrauklumą, kad neliktume konkurencinės kovos užribyje.
Ekonomikos augimu pastaraisiais metais džiaugėmės, šluostėme nosį tiek estams, tiek latviams, bet tai nėra duotybė. Yra rimta rizika, kad ekonomikos augimas gali išsikvėpti – dabar matome, kad kitąmet ekonomiką pastimuliuos pensijų antros pakopos reforma, kai pinigų srautas iškeliaus į vartojimą.
Tuomet turėsime, ekonomikos terminais kalbant, vakarėlį, nes vartojimo šokas ištiks mūsų ekonomiką ir bendrasis vidaus produktas bus vienu kartu išpūstas, o vėliau, kai pradės didėti mokestinė našta, bus labai sunku fiskališkai spaudžiant ekonomiką didesniais mokesčiais pranokti tą vienkartinio, išpūsto ekonomikos lygio kartelę.
Tai yra tokių grėsmių ir išties fiskalinis svertas, valdžios sprendimų elgsena vaidina kertinį vaidmenį. Tai tos tokios grėsmės išlieka ir iš tikrųjų mokestinės sistemos kaitaliojimas pakankamai dažnas Lietuvoje. Jis konkurencingumui papildomų pliusų neprideda.
Seimas pasakė „taip“ saldžiųjų gėrimų, pelno ir draudimo apmokestinimui. Galbūt pereikime prie draudimo mokesčio – yra išimčių ūkininkams. Kodėl būtent ūkininkams ir ar tai yra vienintelė profesija, kuri sulauks išimčių?
A. Butkevičius: Buvo aiškiai pasakyta, kad mūsų ekonomika buvo aukštame lygyje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet čia reikia labai atsargiai vertinti, ar mes ekonomikos augimą paskatinsime naujais mokesčių įstatymais, ar jį pristabdysime.
Pereinant prie draudimo, norėčiau paliesti vieną sektorių – analizavau duomenis: paslaugų eksportas praėjusiais metais buvo gana teigiamas, sudarė beveik 22,35 mlrd. eurų. Iš jų transporto sektorius sudarė 10,5 mlrd. eurų.
Reikia pasverti, kokia įtaka bus mūsų ekonomikai, konkurencingumui ir investicijų pritraukimui. Dabar transporto įmonės moka civilinės atsakomybės draudimą, KASKO draudimą, krovinių draudimą, o dabar dar pridėsime 10 proc. nuo to draudimo.
Tai mes konkurencingumą pagerinome ar pabloginome? Savaime suprantama, pabloginome. Kas atsitinka? Jau dabar matome tendencijas, kad stambūs vežėjai atsidaro ofisus Kazachstane, Azijos šalyse, Vokietijoje ar Prancūzijoje.
Manau, kad tokių ofisų atidarymas tik daugės, ir automobiliai bus registruojami tose šalyse. Mūsų šalis yra nedidelė, atvira, orientuota į eksportą. Reikia labai stebėti Lenkiją ir Latviją – šalia esančias šalis, kurios tokio draudimo įstatymo neturi.
Savaime suprantama, kad labai lengva užsiregistruoti automobilį ir Latvijoje, ir Lenkijoje. Čia, manau, vienas iš tų aspektų, dėl kurių reikia elgtis labai atsargiai, o dėl išimčių, reikia pripažinti, kad žemdirbiai tikriausiai nepersiregistruos savo transporto priemonių nei Lenkijoje, nei Latvijoje.
Galbūt šis argumentas ir nulėmė, kodėl išskirtinai vienam ekonominės veiklos sektoriui yra padaryta išimtis.
Ar pagrįstos baimės dėl tam tikrų sektorių ne išėjimo, o persikėlimo į kitas šalis?
I. Genytė-Pikčienė: Sunku pasakyti, tai yra individualus kiekvieno ekonomikos dalyvio sprendimas, bet natūralu, kad šalyje veikiantys ekonomikos dalyviai, kurie eksportuoja savo produkciją ar paslaugas, visada vertina atskirų šalių konkurencingumo pranašumus.
Jeigu pasiekiama tam tikra riba, kai kitoje šalyje patrauklumas atrodo gerokai didesnis, sprendimas prisirpsta. Lietuva turėtų neveikti kaip uždara ekosistema, nes tai yra maža, itin atvira ekonomika. Mūsų ateities ilgalaikis augimas labai priklauso nuo to, kaip gebėsime išlikti konkurencingi ir išlaikyti eksportuojančius ekonomikos dalyvius.
Tas pats Lietuvos bankas dabar pristatė naujausias prognozes ir džiaugiasi pernykščiais ir šių metų pirmo ketvirčio bendrojo vidaus produkto rezultatais, kuriuose didelį ir augantį vaidmenį vaidina aukštos pridėtinės vertės paslaugos, informacinių technologijų paslaugų centrai ir panašiai.
Būtent šis sektorius atsiranda mokesčių reformos akiratyje, nes tai yra sektorius, kuris samdo aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus: informacinių technologijų inžinierius, IT specialistus, aukštesnio lygio vadovus, kad būtų konkurencingas tarptautinėje arenoje.
Atitinkamai tai yra tas segmentas, kuriam teks naujas progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Tai iš tikrųjų paveiks konkurencingumą, ir labai nesinorėtų, kad tai iššauktų Lietuvai nepalankius investicijų pasitraukimo srautus, nes tos investicijos, kurios atėjo būtent į IT paslaugų sektorių, jau kuria rezultatą, bet konkurencingumo aspektas yra labai reikšmingas ir kvėpuoja mums į nugarą.
Dėl vadinamojo cukraus mokesčio – naujas, įdomus dalykas. Saldieji gėrimai būtų apmokestinti. Kodėl būtent saldieji gėrimai? Ar negalima buvo apmokestinti ir saldainių, traškučių bei kitų produktų?
A. Butkevičius: Per daug sudėtingas klausimas, bet aš galiu pasakyti, kad šiam įstatymo projektui pritariau, nes manau, kad cukraus suvartojimas galėtų būti mažesnis – sveikatingumo požiūriu taip galima vertinti.
Mes tikrai pirmaujame pagal širdies ir kraujagyslių ligų susirgimus, mirčių dalis siekia 52 proc., lyginant su kitomis ligomis, kaip skelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Kitas dalykas, įtaką tai turi viršsvorio didėjimui, todėl vertinimas buvo atliktas.
Gal šie kriterijai nulėmė, kad atsirastų toks įstatymo projektas, kuriam būtų pritarta. Tokia mano ir kai kurių politikų, su kuriais diskutuojame komitetuose, nuomonė.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
