Trečiadienį sukaks lygiai dveji metai, kai rinkėjų nervus tampo šios kadencijos Seimas. Net patys parlamento senbuviai pripažįsta, kad tokio baisaus Seimo dar nėra buvę. Užtat nė vienoje kadencijoje nebuvo tiek daug milijonierių kaip dabar. Ir jų, kadencijai ritantis vidurio link, vis daugėja.
Mokesčių didinimo specialistai
Kitą savaitę –Seimo sukaktis. Parlamentarai turės teisę švęsti, nes bus suėję lygiai dveji metai, kai 2008-ųjų lapkričio 17-ąją prisiekė šios kadencijos parlamentarai. Iš viso Seimo nariais buvo išrinkti 149 asmenys, tačiau kai kurie jų mandato atsisakė iš karto, kiti vėliau – tapę europarlamentarais arba dėl kitų priežasčių, o Algis Rimas išėjo Anapilin. Dabar Seime –140 tautos išrinktųjų.
Šis parlamentas pradėjo dirbti su tokiu įkarščiu kaip joks kitas. Praėjus vos mėnesiui po priesaikos tautos išrinktieji kelias naktis posėdžiavo iki paryčių, mat reikėjo priimti daugybę mokesčių įstatymų, panaikinančių mokesčių lengvatas, sumažinančių pašalpas, padidinančių mokesčius. Nebuvo pagailėti net neįgalieji –išmokos sumažintos ir jiems. Kitas panašus aktyvumo protrūkis pasikartojo lygiai po metų.
Tada politikai po ilgų ginčų priėmė sprendimą sumažinti pensijas. Tuo visas aktyvumas ir baigėsi. Visa kita, pasak politologų, buvo tik darbo imitavimas ir svarbių darbų skandinimas smulkmenose.
Vaidino, kad dirbo
Seimui daug svarbiau už rimtų įstatymų kūrimą buvo diskusijos, reikia alkoholio parlamento rūmuose ar ne. Labai svarbu jiems atrodė ir kurti įvairias darbo grupes. Taip pat –laikinąsias tyrimo komisijas. Tokių per dvejus metus būta net 9. Dauguma jų aiškinosi, ar reikia atimti teisinį imunitetą iš konkrečių parlamentarų, kitos –dėl suinteresuotų grupuočių poveikio teisėsaugai ir t. t.
Tačiau svarbiausias šio Seimo darbas buvo svarstyti, ar Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius verti parlamentarų mandatų. Šie du žmonės Lietuvai tokie svarbūs, kad jų likimą Seimas narpliojo jau nuo sausio. Vėliau į šį reikalą įtraukta prokuratūra ir net Konstitucinis Teismas. Eskaluojant dviejų parlamentarų temą nedarbas, augantis socialiai remtinų asmenų skaičius ir kitos problemos nublanko. Po metų šį ketvirtadienį Seimas skėlė akibrokštą –iš kėdės nežymia balsų persvara išverstas tik L.Karalius. A.Sacharukas –liko. Tai bus pirmas atvejis, kai priesaiką sulaužęs Seimo narys liko Seime.
Seimūnai neskursta
Tačiau yra ir džiugių dalykų. Pasirodo, dirbant Seime galima tapti milijonieriais. 2008-aisiais iš visų išrinktų politikų milijonieriais save galėjo vadinti 35 asmenys, o pagal pernykštes deklaracijas jų jau galima buvo priskaičiuoti net 39: atsirado 5 nauji milijonieriai, nes vienas jų –A.Sacharukas –šį titulą prarado. Naujai milijono litų ribą peržengė Eriko Tamašausko, Jono Pinskaus, Kęstučio Daukšio, Algirdo Butkevičiaus šeimos ir Marija Aušrinė Pavilionienė.
Turtingiausias politikas Seime –Valdemaras Valkiūnas. Bendra jo šeimos turto ir pinigų suma –per 36 mln. litų. Antras –Bronius Bradauskas su beveik 25 mln. litų, o treti –sutuoktiniai Kęstutis Glaveckas ir Rūta Rutkelytė (12,43 mln. litų).
Palyginkime: 1996-aisiais į Seimą išrinkti 2 milijonieriai, po 4 metų –13, 2004-aisiais –28.
Įstatymų konvejeris
Nors pagrindinė kiekvieno Seimo nario funkcija yra dalyvavimas įstatymų leidybos procese, ne visi tautos išrinktieji noriai vykdė savo pareigas. Dažniausias pasiteisinimas –negali juk sėdėti Seime, mat reikia bendrauti su rinkėjais. Tačiau kai kurie parlamentarai randa laiko ir tam ir tam, o kai kurie Seime pasirodo itin retai. Arba pasirodo, kad nebūtų sumažinta alga, bet nieko neveikia.
Aktyviausiai teikiant projektus Seimo darbe dalyvavo Seimo vadovybė ir komitetų pirmininkai, mat pastarieji dažnai savo vardu registruoja komitetų patvirtintus dokumentus. Tačiau jokių vadovaujamų postų neturintis Edvardas Žakaris pagal šį aspektą yra absoliutus lyderis –694 projektai per 2 metus (kartu su aiškinamaisiais raštais, lyginamaisiais variantais, rezoliucijų tekstais ir pan.). 529 projektus pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, o trečias –Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas (343).
Kuria ne visi
Nepažangiausi pagal visus statistinius rodiklius yra ne visus dvejus metus Seime dirbę politikai ir buvę ar esami šios Vyriausybės ministrai. Tačiau toks jų elgesys yra pateisinamas. Neskaitant jų, mažiausiai prie įstatymų projektų dirbo Egidijus Vareikis –13 pateiktų dokumentų, iš jų tik 4 įstatymų projektai. Nepersistengė ir Milda Petrauskienė (30 projektų), Michalas Mackevičius (34), Emanuelis Zingeris bei Irena Šiaulienė (po 35), Jonas Jagminas (37).
Beje, minėti asmenys buvo tik daugumos šių dokumentų bendraautoriai.
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas turbūt pamiršo, kad jis jau nebe premjeras, todėl pateikė vos 43 dokumentus. Iš jų –tik 8 įstatymų projektai, bet ir tie kurti ne G.Kirkilo. Jis tik pasirašė. Per dvejus metus politikas pats vienas sukurpė vos vieną įstatymo projektą.
„Apkaltininkai" A.Sacharukas ir L.Karalius idėjomis taip pat nepasižymėjo. Pirmojo sąskaitoje –vos vienas grynai jo paties sukurtas įstatymo projektas, antrojo –du. O vienas iš parlamento šokėjų Andrius Šedžius pats vienas sugalvojo tris projektus. Tačiau du iš jų labiau svarbūs jam pačiam, o ne tautai.
Parlamento milijonierius panoro, kad būtų palengvinta detaliųjų planų rengimo tvarka, o amžiaus cenzas būsimiems prezidentams sumažintas nuo 40 iki 35 metų. Svajoklis ne kartą prasitarė norintis būti išrinktas šalies vadovu, tačiau per artimiausius rinkimus tam būtų per jaunas.
Tingi net balsuoti
Kitas veiksnys, parodantis parlamentarų požiūrį į darbą, –balsavimas plenariniuose posėdžiuose už teisės aktus. Pažangiausi –Pranas Žeimys (dalyvavo 94,48 proc. balsavimų), Petras Luomanas (93,73 proc.) ir Kazimieras Kuzminskas (93,66 proc.). G.Kirkilas –ir vėl tarp nepažangiausiųjų. Ir šįkart net pirmoje vietoje. Ekspremjeras teikėsi mygtuką spustelėti vos per 30,9 proc. balsavimų.
Sėdi ir tyli
Kai kurie parlamentarai per posėdžius tingi net kalbėti. Tačiau už juos pakalba Vytenis Andriukaitis, Kęstutis Daukšys, Juozas Olekas ir kiti kolegos. Pirmasis per plenarinius posėdžius kalbėjo 1223 kartus, antrasis –890, trečiasis –855 (tiesa, Seimas pateikia duomenis tik iki liepos 2 dienos).
O štai Leonardas Talmontas ir M.Mackevičius prabilo vos po kartą. Tiesa, pirmasis Seime dirba dar tik metus. Jis per plenarinį posėdį kalbėjo dėl balsavimo motyvų, o M.Mackevičius tesugebėjo užduoti klausimą.
Kelionių neužmetė
Neatsiejama Seimo dalis yra parlamentarų komandiruotės. Reikia pripažinti, kad bent jau sunkmečiu jie po užsienius trankosi rečiau, bet vis tiek net egzotiškų abejotinos reikšmės kelionių netrūksta.
Jau tapo įprasta, kad didžiausi Seimo keliauninkai yra E.Zingeris ir E.Vareikis. E.Zingeris per dvejus metus spėjo dalyvauti net 48 užsienio komandiruotėse ir 5 kelionėse. Jis aplankė Gruziją, Kanadą, Azerbaidžaną, po keliskart buvo JAV, Izraelyje ir t. t. E.Vareikis 42 kartus lankėsi užsienyje: Afganistane, Azerbaidžane, Gruzijoje, Taivane, Armėnijoje ir t. t.
Neaiškios vertybės
Beje, šioje kadencijoje šeši parlamentarai gali drąsiai vadintis senbuviais. Česlovas Juršėnas nepraleido nė vienos kadencijos ir dirba nuo pat Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikų. Dar penki seimūnai nė vienos kadencijos nepraleido nuo 1992-ųjų: Andrius Kubilius, Justinas Karosas, Algimantas Salamakinas, Irena Šiaulienė ir G.Kirkilas.
Ir dar vienas dalykas, kuo spėjo pasižymėti šis Seimas. Kalbėdamas apie būtinybę kaip didžiausią vertybę stiprinti šeimą, jis panaikino Šeimos ir vaiko reikalų komisiją.
Be to, nors dabar sunkmetis, nebeliko ir Verslo ir užimtumo komisijos. Nors gal dėl užimtumo, Seimo akimis žiūrint, problemų nėra?
Ilgai užsibūti Seime –nesveika
Agnė ZUOKIENĖ, Seimo narė (darbo Seime stažas –beveik metai):
Murkdosi smulkmėje
Mano pastebėjimai pirmąją darbo Seime dieną buvo labai taiklūs, nė vieno jų neišsižadėčiau (po pirmos Seime praleistos dienos pernai A.Zuokienė „Vakaro žinioms" sakė susidariusi įspūdį, kad dalis parlamentarų susireikšminę, nutolę nuo realybės, kiek žiopli, nes ne visada žino, už ką balsuoja, negerbia rinkėjų, yra nemandagūs ir t. t., –red. past.). Dabar įsitikinau, kad didžiausia Seimo bėda –jis dideles problemas pristato kaip mažas, o mažas –kaip dideles. Pavyzdžiui, kiek daug entuziazmo ir įkarščio buvo svarstant alkoholio akcizo sumažinimą, įstatymą dėl ginklų, lyg tai būtų svarbiausi dalykai Lietuvoje.
Jie svarstyti po 7 kartus. O mokesčių, socialiniai įstatymai praeina be didesnių diskusijų. Arba greitųjų kreditų reikalas Seime jau beveik metus neranda vietos, nors jau 5 kartus prašiau įtraukti į darbotvarkę. O niekalai –randa. Murkdomės smulkmėje. Jei Seimas metams išeitų atostogų, niekas jo tikrai nepasigestų, niekas Lietuvoje nepasikeistų, gyvenimas nesustotų. Dar man įstrigo, kad, jei būna koks rimtesnis įstatymas ir reikia daugiau galvoti jį priimant, projektas iš karto arba grąžinamas tobulinti autoriams, arba sudaroma darbo grupė. Ir procesas užstringa pusei metų ar metams. Išeina toks užburtas neveikimo ratas.
Parlamento chamai
Kai nebuvau Seimo narė, iš šono neatrodė, kad tai vyksta. Dabar pamačiau. Arba kad ir Sveikatos reikalų komitete dažniausiai svarstomos problemos – energetiniai gėrimai, GMO ir panašiai. Tačiau nekalbama apie paslaugų kokybę, kainą, kad mažas prieinamumas, didelės eilės. Dar man įstrigo, kad Seimo nariai labai mėgsta užgaulioti kolegas. Tačiau niekas ilgai pykčio nelaiko, nes toks bendravimo būdas tapo norma. Manau, kad Seimo reitingai labai nepakils, nes daugybėje Seimo narių aš matau nuovargį. Ypač tų, kurie dirba nuo 1992 ar 1996 metų, veiduose. Jie savęs niekur kitur nebeįsivaizduoja, o rutina juose yra nužudžiusi daug žmogiškos energijos. Manau, kad sėdėti ilgiau nei dvi kadencijas Seime yra nesveika. Žmonės pradeda rodyti visokias manieras. Tas atsilošimas, tie mostai, tas reikšmingo balso nustatymas –viskas labai juokinga žvelgiant normalaus žmogaus akimis. Bet manau, kad jie jau kitokie ir nebebus.
Diskomfortiška atmosfera
Justinas KAROSAS, Seimo narys (darbo Seime stažas –18 metų):
Niekada Seime nesijaučiau taip diskomfortiškai, kaip šią kadenciją. Labai daug žmonių pateko be formato, su paradine saviraiška, su išskaičiavimu, su poza, su jėzuitišku dviveidiškumu, su asmeniniais interesais, be idealizmo. Jei žmonės, eidami į Seimą, sako: „Mes daug nepadarysime, bet bent bus linksma", ką tada šnekėti apie tokius? Visa tai atsiliepia darbo kokybei, nes visą energiją išnaudojame juokams, šokiams, dainoms. Galvos užimtos šalutiniais dalykais. Diskomforto suteikia ir tai, kad smulkmenos užgožia rimtus dalykus. Tokio Seimo dar nebuvo.
Pomėgis užsiiminėti niekais
Vytautas DUMBLIAUSKAS, politologas:
Šis Seimas panašus į kitus tuo, kad vėl atsirado nauja partija. 2000-aisiais atsirado Naujoji sąjunga, 2004-aisiais –Darbo partija, o dabar –Tautos prisikėlimo. Tai nelabai gera tradicija, nes rodo mūsų partinės sistemos nebrandumą. Panašus šis Seimas į praėjusios kadencijos ir tuo, kad nėra tvirtos daugumos.
O išskirtinumas jo yra nuolatinis biudžeto nesurinkimas (nors ir situacija yra nedėkinga). Sunkiai šitam Seimui sekasi ir vykdyti pažadus mažinti nedarbą, biurokratiją, nes Saulėlydžio komisija pusiau negyva. Be to, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tik dabar, praėjus dvejiems metams, prabilo apie valstybės tarnybos pertvarką. Šiam Seimui būdinga ir bandyti netradiciniais būdais į save atkreipti dėmesį: šokiais ir panašiai. Niekais visokiais užsiima.
Danas NAGELĖ
