Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ vadovas Lietuvoje Sergejus Muravjovas iniciatyvą sveikina, tačiau tikisi, kad įstatymų leidėjai užtikrins pranešėjams papildomą apsaugą.
Siūlomos pataisos įpareigotų institucijas, gavusias pranešimą apie viešojo sektoriaus darbuotojų korupcinius nusižengimus, užtikrinti pranešėjo asmens duomenų apsaugą. Pataisos taip pat numato, kaip tai užtikrinti ir administracinės bylos ar administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu.
„Pritarus siūlomiems pakeitimams ir priėmus įstatymų pakeitimus tikimasi, kad bus sumažinta korupcinio pobūdžio veiksmų padarymo galimybė ir bus padidintas kovos su korupcija veiksmingumas, todėl neabejotinai tai turės teigiamos įtakos kovai su korupcija ir teigiamai paveiks kriminogeninę situaciją ir korupcijos prevencijos stiprinimą“, - komentare BNS teigė J.Bernatonis.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas sakė, kad pataisos neišspręstų kelių esminių problemų, kurios vis dar neleistų saugiai pranešti apie korupciją ir kitus pažeidimus.
„Vyriausybė arba Seimas turėtų priimti vieningas gaires, numatančias, kaip turi veikti įvairių institucijų „karštosios linijos“ ir kiti pranešimams apie pažeidimus skirti kanalai. Tai būtina padaryti tam, kad institucijos ir joms pranešantys asmenys aiškiai žinotų, kas gauna visus pranešimus, kokios apsaugos priemonės taikomos gautiems duomenims“, - BNS sakė S.Muravjovas.
Pasak jo, įstatymuose turėtų būti priimtas bendras pranešėjo apibrėžimas, kuris leistų teisinio ginčo dėl neteisėto atleidimo atveju aiškiau pagrįsti darbuotojo argumentus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.„Transparency International“ Lietuvos skyriaus siūlomas teisinis apibrėžimas teigtų, jog pranešėjas – esamas ar buvęs darbuotojas arba kitas asmuo, atskleidęs informaciją apie numanomai neteisėtą darbdavio, jo vadovų, darbuotojų, taip pat kitų darbdaviui pavaldžių arba atskaitingų asmenų veiką, išskyrus atvejus, kai atitinkama veika pažeidžia paties informaciją atskleidusio darbuotojo ar kito asmens teises arba įstatymų saugomus interesus; asmuo laikomas pranešėju ir tuo atveju, kai informaciją apie atitinkamą veiką atskleidžia ne jis pats, o jo šeimos narys ar artimasis giminaitis.
S.Muravjovo teigimu, įstatymai turi numatyti aiškią tvarką, pagal kurią sąžiningai apie galimą pažeidimą pranešę žmonės galėtų lengviau apsiginti nuo galimų ieškinių dėl garbės ir orumo arba dalykinės reputacijos pažeidimo.
„Tai svarbu, kai pranešimas apie pažeidimą padaromas viešai, pavyzdžiui, per žiniasklaidą, arba asmuo neprašė įslaptinti jo asmens duomenų“, - sakė jis.
Pernai atlikus sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, paaiškėjo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių klausta apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis - visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.
