Per pirmąjį šių metų pusmetį teritorinės prokuratūros su kaltinamaisiais aktais į teismą perdavė 11 vadinamųjų "Sodros" bylų.
Įtarimai dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų neteisėto pasisavinimo įteikti 22 asmenims, kurie kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, aplaidžiu ar apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Bendra šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala "Sodros" biudžetui viršija 0,5 mln. litų.
Žala, kurią "Sodros" biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos, siektų apie 1 mln. litų.
Tokie duomenys pateikti Generalinėje prokuratūroje analizuojant ikiteisminių tyrimų dėl galimo sukčiavimo gaunant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas rezultatus.
Teismui perduotose "Sodros" bylose kaltinimai pateikti 10 darbdavių ir 12 vaikus auginančių tėvų.
Apibendrinimo pažymoje konstatuojama, kad darbuotojas ir darbdavys dažniausiai sudarydavo fiktyvius susitarimus, pagal kuriuos darbuotojui, turinčiam teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ketvirtį, pagal kurio metu gautas draudžiamąsias pajamas nustatomas pašalpos dydis, fiktyviai nuo kelių iki keliolikos kartų būdavo padidinamas atlyginimas. Bylose nustatyta, kad iš tiesų tuo laikotarpiu jokių papildomų funkcijų darbuotojai nevykdė, įmonių kasose nebuvo lėšų dirbtinai padidinto atlyginimo mokėjimui, įmonės veikė nuostolingai, o kartais fiktyvus atlyginimas būdavo didesnis už visas įmonės gaunamas pajamas.
"Nustatyta atvejų, kai už 46 valandų trukmės darbą buvo priskaičiuotas 10 tūkst. litų atlygis", - rašoma pažymoje.
Pasak generalinio prokuroro Algimanto Valantino, turi būti įsisąmoninta, kad "Sodros" biudžeto lėšos nėra šiai institucijai ar jos darbuotojams priklausančios lėšos - tai visų apdraustųjų pinigai. Iš jų mokamos pensijos, ligos, bedarbio pašalpos, kitos išmokos.
Prokurorų teismams perduotos "Sodros" bylos teismuose dar neišnagrinėtos.
