Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija netenkino Seimo narių prašymo skubos tvarka nagrinėti norminę administracinę bylą dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo buvo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, teisėtumo.
Kovo 29-osios nutartimi administracinė byla bus pradėta nagrinėti birželio 10 dieną, ją išnagrinėti planuojama iki liepos vidurio.
Kaip pabrėžė LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, byla yra itin sudėtinga dėl joje keliamų teisinių klausimų, iš kurių vienas svarbiausių - leistinos pozityviosios diskriminacijos ir asmenų lygybės principo santykio nustatymas.
Tokio pobūdžio byla nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą.
Anot LVAT, byloje taip pat yra būtina atlikti išsamią teisinę analizę, kruopščiai ištirti šalių argumentus, gauti jų papildomas nuomones ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų klausimų, surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, išklausyti ekspertų nuomones.
LVAT pabrėžė, kad teisingumas reikalauja, jog byla, kuri liečia daugelio žmonių interesus ir yra susijusi su jų pagrindinių teisių apsauga, būtų išnagrinėta itin atidžiai. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė norminės administracinės bylos skubos tvarka nenagrinėti.
LVAT taip pat kreipėsi į Vilniaus, Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo universitetų, Mokslų akademijos bei Europos teisės departamento teisės ekspertus, prašydamas pareikšti savo nuomonę dėl byloje nagrinėjamų teisinių klausimų.
Atsižvelgusi į pareiškėjų prašymą bei siekdama užtikrinti galimybę suinteresuotai visuomenės daliai pasisakyti administraciniuose teismuose itin aktualiais jai klausimais, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija savo nuomonę pasiūlė pateikti ir įvairioms lituanistų, studentų bei švietimu besirūpinančioms organizacijoms.
Į LVAT vasario 28 dieną kreipėsi Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai, prašydami ištirti švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo teisėtumą, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino.
Seimo nariai Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė klausia, ar švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio šių metų vasario 20 dienos įsakymas, kuriuo pakeista lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijai, Švietimo įstatymui.
Pareiškėjai, be kita ko, tvirtina, kad, priimdamas ginčijamą įsakymą švietimo ir mokslo ministras pagal galiojančias Švietimo įstatymo nuostatas turėjo laikytis brandos egzamino derinimo, rengimo ir tvirtinimo programos. Pasak jų, lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai turėjo būti svarstomi Bendrojo ugdymo taryboje, Valstybinių egzaminų komitete, tačiau D. Pavalkis nė su viena iš minėtųjų institucijų savo veiksmų nederino.
Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas, prieš dvejus metus paskelbtose priėmimo sąlygose jam yra suteikta tam tikra reikšmė visoje bendrojo priėmimo sistemoje. Esą netikėtas egzamino palengvinimas akivaizdžiai mažina pasitikėjimą juo bei pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.
Pareiškėjai Seimo nariai, prašydami ištirti ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumą, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą, kol byla bus išnagrinėta LVAT.
LVAT teigimu, teismui pripažinus ginčijamą norminį administracinį aktą neteisėtu, nebūtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymo sustabdyti įsakymo galiojimą netenkino.
