Teismas visiškai įrodė bankroto administratoriaus kaltę ir skyrė jam beveik 9,5 tūkst. eurų baudą. Tai, kad A. U. padarė nusikalstamą veiką nieko neprovokuojamas, 2014 m. sausio 27 d. pripažino ir Vilniaus apygardos teismas.
Tačiau A. U. šį teismo sprendimą apskundė ir bandė teigti, jog paimti kyšį jį neva provokavo STT pareigūnai.
Tačiau Apeliacinis teismas visiškai paneigė tokią A. U. gynybinę versiją ir konstatavo, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnai dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios nustatė, kad bankroto administratorius iš administruojamos bendrovės direktoriaus jau buvo pareikalavęs apie 5,8 tūkst. eurų (20 tūkst. Lt) kyšio už bendrovės buhalterinės apskaitos trūkumų ir pažeidimų pašalinimą. Todėl teismo sankcionuotais ir STT pareigūnų kontroliuojamais kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo prisijungta prie jau daromo nusikaltimo.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pareiškė, kad bankroto administratoriaus nusikalstama veika negalėjo būti ir nebuvo išprovokuota, kadangi prieš gaunant leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus A. U. jau buvo pradėjęs daryti nusikaltimą, tuo tarpu provokacija yra spaudimas, skatinimas ar kurstymas daryti nusikaltimą ir dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikaltimą, kurio neketino daryti.
