Pirmadienį teismas paskelbė, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės, neabejotinos išvados, kad A. Marapolskas ir toje pačioje byloje teistas jo tėvas padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad praėjus dešimčiai metų nuo įvykio nėra tikslinga papildomai tirti įrodymus, nes surinkti duomenys neduos svarbios įrodomosios informacijos, praėjus tokiam ilgam laikui mažai tikėtina, kad liudytojai tiksliai prisimintų įvykio aplinkybes, be to, kai kurie jau nebegyvi.
„Visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai“, – paskelbė teismas.
Vilniaus apygardos teismas kovo 1 dieną A. Marapolską buvo pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 tūkst. 959 eurus. Advokatui skirta lygtinė vienų metų laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymas teisininkui atidėtas metams, nuosprendžiu jis įpareigotas dirbti arba be pažeidimų registruotis Darbo biržoje.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai priteista atlyginti padarytą turtinę žalą. Po Apeliacinio teismo nuosprendžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Byla teismui perduota dar 2011 metais, tačiau jos nagrinėjimas teisme strigdavo.
2011-2015 metais nuolat sirgo advokatai, kaltinamieji, be to, keitėsi jų gynėjai. Proceso dalyviai reikšdavo prašymus, rašydavo skundus aukštesnės instancijos teismui.
Advokatui A. Marapolskui suėmimas buvo pakeistas į piniginį užstatą, įtarus, kad jis gali vilkinti bylos nagrinėjimą. Vėliau suėmimas buvo panaikintas.
Šioje byloje, kaip kad ir Darbo partijos byloje, kaltinamiesiems buvo skirti valstybės gynėjai. Tuomet bylos nagrinėjimas pajudėjo.
Kaip skelbė šią bylą tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įtarimai sukčiavimu pateikti teisininkui A. Marapolskui, jo tėvui Edvardui Marapolskui. Pastarasis ėjo teisines paslaugas teikiančios bendrovės direktoriaus pareigas ir buvo ūkininku, įgyvendinančiu ES lėšomis remiamą projektą.
Teisėsauga įtarė, kad ūkininkas E. Marapolskas, įgyvendindamas didelės vertės projektą, steigiant kaimo turizmo sodybą Kalvio kaime, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė mokėjimo prašymą apie projekto vykdymo metu patirtas išlaidas, pagrįsdamas jas statybos rangovo PVM sąskaitomis faktūromis ir objekto atliktų darbų aktais, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų laiką, kiekį ir vertę.
Apeliacinis teismas paskelbė kad byloje neginčijamai nustatyta, jog visas projektas buvo įgyvendintas, objektai pastatyti, kaimo turizmo sodybos statybų darbai atlikti.
Projektas iš dalies finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšomis.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
