Ministrų kabineto nustatyti Kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nustato, jog norint dirbti teisėju nepakanka šalia neteisinio bakalauro diplomo turėti teisės magistro laispnį, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nusprendė Konstitucinis Teismas.
Tai reiškia, kad vadybos ar bet kurios kitos nieko bendra su teise neturinčios srities bakalauro ir teisės magistro diplomus turintis asmuo negali pretenduoti tapti teisėju.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nagrinėjo bylą, kurioje pareiškėja E.G. prašė panaikinti Nacionalinės teismų administracijos sprendimą - juo buvo atsisakyta įrašyti pareiškėją į pretendentus užimti laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą, nes ši neturėjo reikiamo išsilavinimo.
Pareiškėja buvo įgijusi teisės magsitro ir daktaro laipsnius, tačiau pirmosios pakopos (bakalauro) išsilavinimas nebuvo teisinis.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Vyriausybės nustatyti reikalavimai neprieštarauja Konstitucijai.
"Iš Konstitucijos kylantis aukštos teisėjo profesinės kvalifikacijos reikalavimas reiškia, kad teisėjais tapti siekiantys asmenys turi būti įgiję tokį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį gali užtikrinti tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos dvipakopės nuosekliosios teisės krypties universitetinės studijos (tai yra teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai) arba vientisosios teisės krypties studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos", - rašoma trečiadienį paskelbtame Konstitucinio Teismo nutarime.
Pasak sprendimo, nors pirmosios pakopos (pagrindinės) teisės studijos pačios savaime negali užtikrinti teisėjo darbui pakankamo išsilavinimo lygio, tačiau jos yra būtinos ir negali būti eliminuojamos iš visaverčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, kurio reikia pretendentams į teisėjo pareigas.
"Būtent pirmosios pakopos teisės studijos yra skiriamos profesijos pagrindams perteikti ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti", - rašoma nutarime.
Anot teismo, reikalavimas turėti teisės srities bakalaro diplomą taikomas ir tiems asmenims, kurie šalia bet kokios kitos srities pirmosios pakopos studijų bei teisės magistro laipsnio yra baigę ir trečiosios pakopos teisės krypties studijas bei įgiję teisės daktaro mokslinį laipsnį.
Nutarime taip pat konstatuota, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kai asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas, būtų keliami mažesni profesiniai reikalavimai nei siekiantiems verstis kitomis teisinėmis profesijomis (advokato, prokuroro, notaro, antstolio). Pasak teismo, priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti ne tik išskirtinį teisėjo konstitucinį statusą, bet ir konstitucinę teisingumo vykdymo sampratą.
