Tik po kokių 30 metų gali tikėtis, kad mes apie šiuos dalykus kalbėsimės normaliai - jeigu buvo, tai buvo. Ir tai su sąlyga, kad tokių rašinių bus nuolat, o viešosios erdvės visai neužvaldys cepelininis patriotas Songaila ir panašūs, kurių visa esatis "taukštelėti kokiam lenkeliui per galvą". Ar kas nors iš tų didelių patriotų papasakotų apie didžiuosius mūšius su Budionu, kada bolševikai realiai gavo į skudurus? Vargu - nebent anekdotą apie čapajevą lietuviškai. Sėkmės.

Skiedalas. Autoriaus norėčiau paklausti, ar patys vakarai eina „vakarų keliu“, ar jie eina „savu keliu“? Gal paaiškės kad kaip tik svaičiojimai apie „vakarų kelius“ būdingi Rusijai ir vis dar Lietuvai.

Na, jau, ponas Kiaulaki, nereikia. Patys vakariečiai vardus nuo amžių rašė pagal skambesį ir tik per pastaruosius kelis dešimtmečius taip subiurokratėjo, kad nustojo į skambeį kreipti dėmesį. Beje, eurokomisarės Ašton (Ashton) vargai dėl Ušacko pavardės skaitymo akivaizdžiai pademonstravo tokio rašymo "privalumus".

Aišku, galima ir tokia istorinių vyksmų grandinėlės interpretacija, nors aš rinkčiausi šiek tiek kitokią. Viliuosi, visas šis istorinis ekskursas nebuvo sukurtas vien tam, kad gale būtų galima reziumuoti: „visada jūs buvote tokie. Tai, pagaliau, apsispręsite padlos, ar ne“? :)

Šitam mulkiui Vilnius yra "nežymus teritorinis ginčas". Va tokios menkystos dabar valdo Lietuva ir formuoja jos viešąją nuomonę.

Sitanm mulkiui ilnius yra "nezymus teritorinis gincas". Va tokios menkystos dabar valdo Lietuva.

Apgailėtinas rašinys.

Perskaicius toki straipsni susidaro nuomone, kad lietuviai visais laikais buvo pasidaveliai ir pasiruose uz aukso moneta gimtaji krasta parduot. Geriau pagalvojus si savybe ir iki siu laiku isliko.

Nu koks drąsuolis, laisvenis, šaunolis tu Giedriau, norėtusi tau dešinę paspaust.

Nedažnai perskaitai normalų tekstą, atsietą nuo parapijinio patriotizmo, bet visgi su neišplautom vertybėm. Recpect autoriui.