Permainų koalicijos Vyriausybė įsipareigoja siekti, kad Baltijos šalyse vykdoma NATO oro policijos misija tęstųsi bent iki 2018-ųjų, o ilgainiui būtų priimtas Aljanso sprendimas ją padaryti nuolatine. Taip pat valdantieji sako teiksiantys prioritetą priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos vienetų sukomplektavimui.
Tai numatyta 15-osios Vyriausybės programos projekte.
Jame teigiama, kad Lietuva būdama NATO nare gynybos politiką grįs potencialaus užpuoliko atgrasymo bei būtinumo skirti pastangas ir išteklius savo bei Aljanso saugumui nuostatomis.
Daug dėmesio, pasak projekto, bus skiriama, kad būtų tinkamai pasirengta „sąjungininkių pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui Lietuvos teritorijoje“. Pagrindiniai prioritetai, šiuo atžvilgiu bus skiriami jūros, oro uostų bei kitos infrastruktūros, reikalingos NATO pastiprinimams gresiančios krizės atveju priimti.
Aktyviojo rezervo funkciją, anot projekto, atliks teritorinę struktūrą turinčios Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP).
„KASP teritorinės struktūros paskirtis ir toliau bus rengti aktyvųjį rezervą, kuris prireikus papildys kitus Lietuvos kariuomenės vienetus, siunčiamus dalyvauti į tarptautines operacijas, rengs ir siųs į tarptautines operacijas įvairių sričių specialistus ir iki kuopos dydžio pėstininkų vienetus“, – rašoma projekte.
Valdantieji rezervo klausimą taip pat ketina svarstyti gavę Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl ankstesnio Seimo priimto įstatymo, numatančio visiškai panaikinti karo prievolininkų karinį rengimą, atitikties Konstitucijai.
Tuomet jie, atsižvelgdami į naujas geopolitines realijas, ketina parengti strategiją ir įstatymus dėl profesinės, savanoriškosios tarnybų bei mobilizacinio rezervo rengimo.
Programos projekte numatyta siūlyti Seimui 2009 metais išlaikyti 2008 metų lygiui artimą krašto apsaugos sistemai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tačiau tikslūs skaičiai nepateikiami.
„Šaliai įveikiant finansinius sunkumus, siūlysime Seimui kasmet nuosekliai didinti krašto apsaugai skiriamus asignavimus, kad kiek įmanoma anksčiau būtų pradėtas vykdyti valstybės įsipareigojimas NATO skirti krašto apsaugai 2 proc. nuo BVP“, – rašoma projekte.
Lietuva stodama į NATO įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau realiai šis įsipareigojimas nėra įgyvendinamas. Praėjusiais metais išlaidos krašto apsaugai sudarė apytiksliai 1,23 proc. BVP, 2006 metais buvo numatyta 1,18 proc.
