Kaip atskirti sveiką naudojimąsi internetu nuo žalingo, kokias pasekmes tai turi mūsų kasdieniam gyvenimui ir ką galime padaryti, kad išsaugotume emocinę gerovę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Skaitmeninio etikos centro ekspertas Julius Burkauskas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.
Gerbiamas Juliau, norėčiau paklausti, kokias šiuo metu matote tendencijas tarp suaugusiųjų ir vaikų, besinaudojančių mobiliaisiais įrenginiais? Kaip tai juos veikia psichologiškai ir kada tai jau laikoma problema?
J. Burkauskas: Tikrai, internetas yra plačiai pasiekiamas ir jūsų įvardyti skaičiai rodo, kad beveik kiekvienas iš mūsų naudojamės internetu. Daliai žmonių tas naudojimasis tikrai tampa problemiškas.
Problemiškumą mes stebime tada, kai žmogui sunku kontroliuoti vartojimo kiekį, atsiranda labai stiprus noras vartoti, distresas, tai yra neigiamos emocijos, liūdesys, nerimas, kai negali prisijungti, ir tos emocijos sumažėja prisijungus, tarsi pabėgi kartais nuo savo negatyvių išgyvenimų.
Taip pat stebimas žalingas naudojimas, kai asmuo supranta, kad naudoja internetą per daug, tačiau vis tiek jungiasi, vis tiek leidžia ten laiką, kartais naudoja žalingą turinį, žiūri pornografiją, lošia, pralošia, žiūri turinį per ilgai – tai kenkia jo miegui, laisvalaikiui, kitoms veikoms.
Prioritetai išsidėlioja tokiu atveju netinkamai ir galbūt akademiniai, darbiniai rezultatai irgi sutrinka būtent dėl probleminio interneto naudojimo.
O ką pasakytumėte, ką pastebite apskritai pas mus Lietuvoje? Ar daug žmonių susiduria su tuo probleminiu interneto naudojimu?
J. Burkauskas: Maždaug įvairių tyrimų duomenimis kas 10, žmogus turi problemų santykyje su skaitmeninėmis technologijomis. Visi mano anksčiau išvardyti bruožai, kurie rodo problemiškumą, maždaug kas 10 žmogus juos patiria.
Su tuo susijusios problemos irgi aiškiai įvardijamos ir stebimos: tai yra išaugusi depresijos rizika, išaugusi nerimo sutrikimų rizika, nutukimas, miego problemos ir fizinės problemos, atsirandančios ypač jauno amžiaus žmonių tarpe, tai yra laikysenos problemos, neaktyvumo problemos, kas gali būti susiję su probleminiu interneto naudojimu.
Gerbiamas Eduardai, norėčiau paklausti, tie požymiai, apie kuriuos kalbėjo gerbiamas Julius, kaip žmogui juos suprasti, kad jis juos turi ir kada jau pasiekiamas tas taškas, kada reikėtų kreiptis pagalbos?
E. Šidlauskas: Pritariu kolegai. Apibendrinant – kai įrankis tampa mums nebevaldus ir mes nuo jo pradedame priklausyti, arba jis mums diktuoja veiksmus ir sąlygas, tai lemia tam tikrus, kaip ir minėta, finansinius nuostolius, laiko nuostolius, nukenčia santykiai darbe ir panašiai.
Aišku, galima pereiti prie tokių labai konkrečių sutrikimų, tarkime, pavyzdžiui, kaip miego sutrikimai gali atsirasti, kažkoks nuovargis, nes visa ta energija tiesiog išsiurbia jėgas, ar tai būtų žaidimai, ar kazino, ar kažkoks virtualus turinys, pavyzdžiui, pornografija ar kažkas, ir žmogus tiesiog nebefunkcionuoja įprastai, atsiranda priklausomybė, kai tai atrodo svarbiau už visa kita.
O kokių skirtumų vis dėlto įžvelgiate tarp žmonių, kurie galėtų būti priklausomi, ar tai būtų suaugusieji, ar vaikai? Tikriausiai vaikams galbūt jiems yra sunkiau save kontroliuoti? Kaip yra ta atskirtis tarp suaugusiųjų ir tarp vaikų, su kuo jie susiduria ir kuo jie patys skundžiasi?
E. Šidlauskas: Taip, žinoma, akivaizdu, kad vaikai ir paaugliai yra labiau pažeidžiami vien dėl to, kad jų savikontrolė dar neišvystyta. Tas emocinis intelektas dar yra jaunas, gležnas ir jie ne visai supranta save, savo emocijas, savo potraukius, be to, nelabai moka arba neturi tiek valios juos ugdyti.
Paprastai, kiek aš dirbu su paaugliais, tai pastebiu maždaug nuo 8 klasės, kai jau galime kalbėti, kad žmogus jau turi tą valią, jau jis racionaliai mąsto, jau galime susišnekėti. Iki to laiko, tarkime, nuo pradinių klasių ar nuo darželio iki kokios 7 klasės, su emocijomis ir impulsais yra daug bėdų, o pats virtualus turinys, aišku, provokuoja ir būtent muša į tą emocinę dalį.
Tai labai paveikūs yra vaikai, o ypač paauglystėje būna daug atskirties problemų, įvairių tapatybės krizių, tai jie labai greitai užkimba – čia yra didžiausia rizika. Suaugę turi kitą sunkiasvorę kategoriją tų „pramogų“ – tai, kaip jau minėta, ta pati pornografija, kazino, įvairios verslo schemos, manipuliacijos uždarbiais, romantiniai sukčiavimai ir taip toliau.
Yra daugiau tų pagundų suaugusiems ir jos yra dar rimtesnės, bet apibendrinant – vaikai labiau pažeidžiami, todėl labai tėvams rekomenduoju vengti tokios kaip auklėjimo, apdovanojimo ar kontrolės priemonės, pavyzdžiui, apdovanojimo technologijomis.
Pavyzdžiui, šiandien buvau vaikų poliklinikoje, 6 metų mergaitei mama davė telefoną, kad tiesiog jai būtų ramu ir nebūtų gėda prieš personalą, kad ji netriukšmautų. Tai yra fatališka klaida, nes tėvai neišmoko reguliuoti emocijų, vaikas neišmoksta reguliuoti emocijų per apdovanojimą telefonu ir žaidimais. Tai yra atskiras įgūdis, jį išmokus ir naudojant technologijas pagal paskirtį, mes galime to išvengti, bet vaikai ir technologijos yra liūdnas miksas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
