Pritariu Gediminui. Gaila kad p. V. Rubavičius pasitarnauja stagnatoriams besipriešinantiems reformai. Matyt dar nepasiekėme dugno. Ką gi teks palaukti ... Gal pasekus dugną prašviesės ir p. V. Rubavičiaus galva. Beja, matyti, kad žmogus neskaitęs politinių partijų susitarimo projekto. Gaila, kad žmogus naudoja savo autoritetą ir nejaučia atsakomybės.

V. Rubavičių ir jo straipsnius žinau geriau ir anksčiau, nei kai kurie, mane kritikuojantys, komentatoriai. Ir nieko nesiruošiu žeminti. Šis straipsnis nėra taip gerai argumentuotas, kaip kai kurie bando teigti. Jis tik gerai išreiškia Lietuvos intelektualinio elito baimę privatizavimui. O tai jau ateina iš ankstesnių laikų.

Tik rinkoje paaiškėtų kiek ir kokių reikia studentų bei dėstytojų. Jokia institucija to nepajėgi padaryti, nes neįmanoma sukaupti tiek informacijos ir ją apdoroti, kiek reikėtų šiam uždaviniui spręsti. Tie, kas užsimerkia prieš šią problemą, ir yra tikrieji diletantai disputuose.
O platesniame pasaulyje yra ir ekonomistų-filosofų, ir filosofų-ekonomistų, ir praktikų ir kt. Tik Lietuvoje jų mažoka. Tikėsimės, kol kas.

Poetas-laureatas nori pagerinti Lietuvos visuomenę. kada prasidės tos reformos?

Nera tokio dalyko kaip ekonomistas-filosofas. Yra ekonomikos teoretikas. O jusu minimu atveju tai butu neoliberalizmo teoretikas, kuriu retorikos, kaip primena autorius, pramoko musu politikieriai ir tuo buldozeriu bando pervaziuot per kuo didesne dali Lietuvos.

Astrokas autoriaus spyris Kirgilo viesuju rysiu klikai.

Šio puikiai argumentuoto straipsnio autorius "girdėjo" ir matė daugiau, negu Jūs, gerbiamasis, teigiate. Nė vienas kultūringas žmogus nepradės nuo bandymo pažeminti oponentą. Be to, jei iš konteksto išplėšiate sakinį ir jį pavadinate naivoku, ar tai rodo Jūsų paties sugebėjimą diskutuoti? O dabar apie pačią problemą. Aukštojo mokslo "reforma", kurią bando "stumti" politikieriai, gali turėti pragaištingų tautai pasekmių. Apie ką ten kalbama? Apie pinigus ir administravimą. O juk reformos esmė turėtų išryškėti, apibrėžiant atsakymus į šiuos tris klausimus:
1) koks studentas turėtų ateiti į universitetą? (Nejaugi bet kuris, gavęs atestatą?);
2) Kokį specialistą turime paruošti? (tikslo, prioritetų nustatymas);
3) koks dėstytojas gali šį tikslą vykdyti (ar jis dalyvauja tikruose mokslo tyrimuose, ar yra mobilus, ar sugeba išdėstyti ir t.t.).

Naivokas klausimas - „Tačiau kodėl krašto apsaugos sistemos nedrįstame įsivaizduoti kaip apsaugos bei saugumo paslaugų teikėjos? Panašiai, kaip įsivaizduojame saugos korporacijas.“
Straipsnio autorius, ko gero, nieko negirdėjo apie tokius kai kurių garsių ekonomistų-filosofų siūlymus. Tai nėra jokia naujiena. Privatizuoti švietimo, sveikatos apsaugos ir saugumo užtikrinimo paslaugas siūloma jau seniai ir pakankamai argumentuotai. Tik reikia skirti, pav., švietimo sistemą nuo švietimo paslaugų sistemos - tai nėra tas pats. Kas rimtai nagrinėja šias problemas, tas žino apie ką eina kalba.

vien tik pinigai? Nusibodo.