Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
1. Šiaip vienas iš įdomesnių pareiškimų internete: ""Vyriausybė, save vadinanti socialdemokratine, iki šiol nedrįsta aiškiai pasakyti, jog numatoma iš studentų įmokų surinkti suma yra visiškai nepakeliama dabartiniam Lietuvos, kuri nepajėgia įsisavinti didelės dalies europinių pinigų, biudžetui. Kodėl gi nedrįsta? Todėl, kad ta suma nėra nepakeliama, o valstybė be jokio saiko išlaidauja kitose srityse, nepaliaujamai gerindama valdininkų reformatorių bei politikų gyvenimą".
2. Kodėl Rubavičius griebiasi seno (Martin Heidegger, 1889 m. – 1976 m) vokiečių filosofo, bet necituoja ir nesiremia gyvo žymaus lietuvių filosofo ir visuomenės tobulinimo lyderio L.Donskio darbais? Vakar, pvz, Vagos knygyne varčiau naują kūrinį APYKANTA...
3. Apie Martin Heidegger pvz Jurga Jonutytė Internete rašo kitaip"----
"Kas iš viso to? Apie amžiaus baisumą filosofuojama užtektinai daug, apie pasaulio subyrėjimą, suvokimo matų krizę – taip pat nemažai: skaičiuodami kilometrus tikrai prarandame tolumą, nustatę amžių ir metus, prarandame senovę, ir tt – tokių pavyzdžių galima pateikti daugybę. Bet kas paskui – dėti tašką? Heideggeris moko, kad, dejuodami dėl viso to, prarandame savo pačių pasaulį.
Toks mąstymas, kurį Heideggeris propaguoja ir pats praktikuoja, nėra mąstymas-kultūros gydytojas; jis negydo neva objektyviai akligatvy atsidūrusios kultūros. Epochos iššūkiai įveikiami juos priimant"
4. Va taip, aukštojo MOKSLO (ne, edukacijos per prastai Lietuvos elitui) kapitalistinius iššūkius reikia priimti, kad paskui juos įveikti. O autorius bando mus apsaugoti nuo tų iššūkių. Neišdegs.
2. Kodėl Rubavičius griebiasi seno (Martin Heidegger, 1889 m. – 1976 m) vokiečių filosofo, bet necituoja ir nesiremia gyvo žymaus lietuvių filosofo ir visuomenės tobulinimo lyderio L.Donskio darbais? Vakar, pvz, Vagos knygyne varčiau naują kūrinį APYKANTA...
3. Apie Martin Heidegger pvz Jurga Jonutytė Internete rašo kitaip"----
"Kas iš viso to? Apie amžiaus baisumą filosofuojama užtektinai daug, apie pasaulio subyrėjimą, suvokimo matų krizę – taip pat nemažai: skaičiuodami kilometrus tikrai prarandame tolumą, nustatę amžių ir metus, prarandame senovę, ir tt – tokių pavyzdžių galima pateikti daugybę. Bet kas paskui – dėti tašką? Heideggeris moko, kad, dejuodami dėl viso to, prarandame savo pačių pasaulį.
Toks mąstymas, kurį Heideggeris propaguoja ir pats praktikuoja, nėra mąstymas-kultūros gydytojas; jis negydo neva objektyviai akligatvy atsidūrusios kultūros. Epochos iššūkiai įveikiami juos priimant"
4. Va taip, aukštojo MOKSLO (ne, edukacijos per prastai Lietuvos elitui) kapitalistinius iššūkius reikia priimti, kad paskui juos įveikti. O autorius bando mus apsaugoti nuo tų iššūkių. Neišdegs.
Mūsų socialdemokratų lietuvių salaikymo strategija:
1.Pastoviai didinti išlaidas mūsų šaunios, neblėstančios valdininkijos išlaikymui.
2.Kad išlaikyti mūsų valdininkiją, įvesti mokesčius:
- kiekvienas lietuvis už teisę gimti Lietuvoje turi susimokėti mokestį. Jei dar neužsidirbo nieko, duosim paskolą.(mokestis netaikytinas atvažiuojantiems nelietuvių kilmies piliečiams).
- po to tas pilietis privalo mokėti mokesčius už vaikų darželį, pradinę, pagrindinę mokyklas ir giminaziją. Kad aukštasis mokslas bus mokamas, jau aptarėm. Jei visiems šitiems mokesčiams nėra pinigų, paskolų teikimo sistema bus sukurta vėliau.
- prieš mirdamas Lietuvos pilietis turi susimokėti mokestį. Čia paskolos imti negalima. Jei nėra pinigų, mokestį reikia išdalinti tolygiai visam gyvenimui.
1.Pastoviai didinti išlaidas mūsų šaunios, neblėstančios valdininkijos išlaikymui.
2.Kad išlaikyti mūsų valdininkiją, įvesti mokesčius:
- kiekvienas lietuvis už teisę gimti Lietuvoje turi susimokėti mokestį. Jei dar neužsidirbo nieko, duosim paskolą.(mokestis netaikytinas atvažiuojantiems nelietuvių kilmies piliečiams).
- po to tas pilietis privalo mokėti mokesčius už vaikų darželį, pradinę, pagrindinę mokyklas ir giminaziją. Kad aukštasis mokslas bus mokamas, jau aptarėm. Jei visiems šitiems mokesčiams nėra pinigų, paskolų teikimo sistema bus sukurta vėliau.
- prieš mirdamas Lietuvos pilietis turi susimokėti mokestį. Čia paskolos imti negalima. Jei nėra pinigų, mokestį reikia išdalinti tolygiai visam gyvenimui.
’Jūsų chamiškas įžulumas’’ rašo nekaltas komentatorius . Rašo apie žmones, kurie turi savo nuomonę ir kurie nori progreso. Tokie žmonės komentatoriui atrodo chamai.
Jei sutinki kad esama sistema yra gera TAI TU ESI PATRIOTAS. Jei manai , kad reikia keistis – esi chamas.
Taip masto mūsų inteligentijos dalis.
Tuomet pagrindinė mintis apie AM reformą nueina į antrą planą.
Ar gali “chamai” suprasti apie aukšto mokslo reformą ?
Ne. Tai gali suprasti tik socialistai, seni Mrx idėjų tesėjai.
Nes kiti yra nevertingi.
Jeigu išeisime iš tokių inteligentiškai naivių saMPROTAVIMŲ , TAI žvirbliams vietos neliks
Jei sutinki kad esama sistema yra gera TAI TU ESI PATRIOTAS. Jei manai , kad reikia keistis – esi chamas.
Taip masto mūsų inteligentijos dalis.
Tuomet pagrindinė mintis apie AM reformą nueina į antrą planą.
Ar gali “chamai” suprasti apie aukšto mokslo reformą ?
Ne. Tai gali suprasti tik socialistai, seni Mrx idėjų tesėjai.
Nes kiti yra nevertingi.
Jeigu išeisime iš tokių inteligentiškai naivių saMPROTAVIMŲ , TAI žvirbliams vietos neliks
labai geras straisnis. Aiskiai, logiskai ir pagristai. Dekui autoriui, kad taip gerai viska sudeliojo i vietas.
Toks ispudis, kad "valstybininkai" isigijo tiek daug draugu, kad visiems nebeuztenka padidejusio Lietuvos biudzeto ir iplauku is ES. Taip ir kyla tada visokios idejos ivesti papildomus mokescius. Tuomet pasimeta ir isipareigojimai Europos sajungai,kaipkad Lisabonos strategija skirti mokslui 3%. Ar zinote,kiek dabar valstybe skyria mokslui? Ne nuo to galo reikia pradeti, pinigu lupimas is studentu tikrai mokymo kokybes nepadidins, o greiciau sumazins norinciu studijuoti. Gal to ir siekiama?
Visiškai teisingos ir labai protingos mintys. Januška jų nenori suprasti, o Kirkilas jų negali suprasti
polemizuoti su tokio lygio komentuotojais, kaip "Gediminas", o ypač "Tomas". Vadinamasis Tomai, Jūsų chamiškas įžulumas, aiškinant, kieno galva prašviešės, įžeidžia ne autorių. Toks diskusijų stilius tik parodo, kokia aptemusi Jūsų paties sąmonė. Vadinamasis Gediminai, visuose savo komentaruose sugebate tik iš aukšto įrodinėti, kiek tariamai daug žinote. Bet tegu apie tai sprendžia kiti, bet ne Jūs pats. Kol kas judu nuo kuklumo nemirštate. Bet nors kartais patylėkite apie tai, ko gerai neišmanote. Rudenį, kai tik sugrįš studentai, diskutuosime dalykiškai, nes tai mūsų problema. Tikrų, o ne pseudoreformų autoriais taps ne politikieriai ar valdininkai, o mokslininkai ir siekiantys rimtai studijuoti.
Lietuvai dabar reiketu is paskutiniuju stengtis atsilaikyti nuo suprekinimo ideologiju bent jau paskutinese srityse, kur dar islaikoma bent siokia tokia sakralumo dimensija. Kuo daugiau reiketu visiems mums skaityti Heidegger'i, Marx'a, bei visus kitus teoretikus, kuriuos butu galima priskirti kairiajai minciai..
Autorius straipsnio pradžioje klausia , o veliau neranda atsakymo į klausymą : kaip pasitarnaus kreditavimo sistema mokymo kokybei.
Ar profesorius pradės geriau dėstyti , jei studentas į universiteto kasą įneš kelis tūkstančius pinigų ?
Taip keliant problemą atsakymo nerasime.
Tuomet kitas klausimas : kuo musų jaunimas , norintis studijuoti ISM skiriasi nuo ateinančio į valstybines istaigas ? Vieniems mokslas nemokamas , kitiems mokamas , nors abiejų variantų tėvai gyvena Lietuvoje ir moka mokesčius.
Todėl kredidavimo sistema išlygina galimybes konkuruoti tarp mokymo istaigų.
Tas reiškia , kad nemodernūs kolektyvai lieka toliau miegoti , o aktyvūs įgauna pagreitį.
Pati sistema sustato gyvenimą į savo vietas.
Taip kreditavimas pagerina mokymo kokybę. Šiandien – tai vienintelis realus kelias.
Ar profesorius pradės geriau dėstyti , jei studentas į universiteto kasą įneš kelis tūkstančius pinigų ?
Taip keliant problemą atsakymo nerasime.
Tuomet kitas klausimas : kuo musų jaunimas , norintis studijuoti ISM skiriasi nuo ateinančio į valstybines istaigas ? Vieniems mokslas nemokamas , kitiems mokamas , nors abiejų variantų tėvai gyvena Lietuvoje ir moka mokesčius.
Todėl kredidavimo sistema išlygina galimybes konkuruoti tarp mokymo istaigų.
Tas reiškia , kad nemodernūs kolektyvai lieka toliau miegoti , o aktyvūs įgauna pagreitį.
Pati sistema sustato gyvenimą į savo vietas.
Taip kreditavimas pagerina mokymo kokybę. Šiandien – tai vienintelis realus kelias.
TIKSLIAI SUFORMULUOYA: PINIGAI NEGALI ISSPRESTI VIDINIU MOKYMO STRUKTUROS TRUKUMU.
Švietimas ir paslaugų ideologija