„Ligos – mūsų mokytojos, – sako žolininkė Danutė Kunčienė. – Jos mums duodamos tam, kad sustotume ir pagalvotume, kodėl taip nutiko ir ką savo gyvenime turėtume pakeisti.“
Žolininkė Danutė Kunčienė sako, kad sveikata nenukrinta iš dangaus, o ateina tobulinantis. Vidinės ramybės, pasak jos, lengviausia mokytis iš gamtos. „Atėjo laikas, žolė pagelto ir nušalo, medžiai numetė lapus, bet viduje yra ramūs, nekeikia darganų ir šalnų. Pasiekus tokią vidinę ramybę, galima daug nuveikti. Tad tiems, kas nori būti sveiki ir laimingi, reikia išmokti pajusti vidinę ramybę. Iš pradžių – nors kelioms valandoms, vėliau – vis ilgesniam laikui.
Puikus kiekvienas rytas
Nurimus savaime ateina gebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka. Ponia Danutė pastebi, kad kiekvienas rytas nuostabus. Juk puiku, kad tamsą nutvieskė šviesa, išvydome aušrą ir saulutę. Žolinčių akademijos vadovė maldele pasisveikina su saule ar apniukusiu dangumi. Ponia Danutė įsitikinusi, kad žmogus negali būti sveikas, jei nesirūpina savo oda: jos nenuprausia, nepaglosto, neapsitrina šlapiu rankšluosčiu ir nepabūna be apdaro – oro vonių. Tada pagerėja kraujotaka, oda kvėpuoja. Kasdien reikėtų nusiprausti ne tik burną, veidą, akis, ausis, bet ir bambą, nosį, liežuvį. Mokslininkai natūropatai neseniai prabilo apie svarbią žmogaus energinę zoną – bambą. Kai ji nešvari, energijos apykaita blokuojama. Todėl bambos priežiūra turi būti nepriekaištinga visą žmogaus amžių.
Būtina judėti
D.Kunčienė su vyru Vydu gyvena Kauno pakraštyje, Panemunėje. Nusipraususi ir padariusi mankštą moteris bėgioja ar važinėja dviračiu po šilą. Sveikuolė dažnai pabrėžia, kad judėti yra labai svarbu, žmogus gyvena tol, kol juda. Suprakaitavusi neria į Nemuną. Maudosi nepaisydama nei metų laiko, nei oro ir, kaip pati teigia, taip visai dienai pasisemia energijos. Tačiau visiems to daryti nepataria. Žmonės skirtingi, vieniems ledinės maudynės tinka, kitiems – lėtesnio būdo, nuolat drebantiems – netinka. Tokiems geriau grūdintis kitaip: apsitrinti drung nu vandeniu ar palįsti po kontrastiniu dušu. Vasarą gera pavaikščioti po rasotą žolę, žiemą – puriu sniegu. Vieniems reikia aktyvios mankštos, kitiems – ramesnės, bet kas rytą, vos pabudus, gerai pasirąžyti būtina kiek vienam. Judėjimas, fi ziniai pratimai taip pat būtini visiems, tik reikia pasirinkti tokius, kurie teiktų malonumą. Svarbu nepersistengti, nesiekti atsigriebti per vieną dieną už visą savaitę ar mėnesį. Neįvertinus savo galimybių, galima tik prisidaryti bėdos.
Namai kvepia žolynais
D.Kunčienė ragina prisiminti, kad žmogus yra gamtos dalelytė, o ne jos valdovas, tad gyvendamas gamtos rit mu bus ir sveikesnis, ir laimingesnis: „Kad imuninė sistema būtų stipri, svarbu gerai išsimiegoti. Gultis reikėtų tuo pačiu laiku, iki dešimtos valandos vakaro, gerai išvėdintoje patalpoje, o einant miegoti svarbu pamiršti visus darbus ir rūpesčius. Miegamajame neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio, kitokios garso ar vaizdo įrangos. Juk miegamasis – ne kontora, skaitykla ar valgykla. Jei žmogus blogai miega, pirmiausia turėtų pagalvoti, kodėl taip yra: ką vakare valgė, veikė, skaitė, o ne griebtis tabletės.“ D.Kunčienės namų palėpė visada kvepia žolynais. Pasak jos, kiekvieno augalo sudėtinės dalys skirtingos: vienuose yra silicio, kituose – kalcio ar geležies, o žmogui reikia visos Mendelejevo lentelės, todėl vartodami įvairius vaistažolių mišinius savo ląsteles aprūpiname mineralais.
Dalia Stasytytė-Bunevičienė
