Pasigirsta nuomonių, kad moratoriumą reikėtų skelbti ne tik daugiausia valstybės biudžetui kainuojančioms abejotinoms programoms, bet ir kai kuriai sveikatos sistemos institucijų veiklai. Pernai Valstybės kontrolė (VK), atlikusi sveikatos priežiūros srityje kelis tyrimus, konstatavo - lėšos, kurių ir taip labai trūksta, naudojamos neefektyviai.
Odontologijos problemos
2008 m. pradžioje VK atliko odontologinei priežiūrai skiriamų lėšų panaudojimo auditą ir konstatavo, kad Lietuvoje pirminei odontologinei priežiūrai skiriamos valstybės lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai, rašo „Respublika“.
Atlikdami auditą kontrolieriai vertino, kaip organizuota odontologinė priežiūra ir kaip jai panaudojamos PSDF biudžeto lėšos. Kasmet šiam tikslui jų skiriama vis daugiau - vien pirminei odontologinei priežiūrai 2006 m. skirta daugiau negu 85 mln. litų.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė audito išvadose teigė, kad SAM neužtikrino tinkamo odontologinės priežiūros sistemos valdymo, pirminei odontologinei priežiūrai skiriamos lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai.
Pagal dabar galiojančią tvarką teritorinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms, vykdančioms pirminę sveikatos priežiūrą, moka ne už suteiktas gydymo paslaugas, o už jose prisirašiusių gyventojų skaičių. Menki paslaugų įkainiai neskatina teikti daugiau ir efektyvesnių paslaugų. Be to, neužtikrinama visiems apdraustiesiems prieinama pirminė odontologinė priežiūra, nėra tinkamos lėšų panaudojimo kontrolės.
Auditorių išvadose buvo teigiama, kadšalyje nėra patikimos odontologinių paslaugų kokybės kontrolės, o dalies privataus sektoriaus gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybė apskritai nekontroliuojama.
Priekaištai ligonių kasai
Tų pačių metų pavasarį VK atliko Valstybinės ligonių kasos (VLK) veiklos auditą ir taip pat konstatavo, kad PSDF lėšos planuojamos ir naudojamos nepakankamai efektyviai ir racionaliai, o dėl to nukenčia pacientai.
Kontrolieriai vertino, kaip VLK planuoja ir vykdo PSDF biudžetą, finansuoja įvairias programas. Per pastaruosius ketverius metus šio fondo biudžetas išaugo beveik dvigubai - iki 3 mlrd. 640 mln. litų. Didesnioji papildomų lėšų dalis buvo skiriama medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
R. Budbergytės teigimu, augantis PSDF biudžetas ir didėjantis sveikatos priežiūros finansavimas vis dar turi nepakankamai įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerėjimui.
Auditoriai nustatė, kad VLK neatliko išsamios sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo analizės, o vadovavosi tik teritorinių ligonių kasų duomenimis ir gydymo įstaigų prašymais skirti lėšų. Todėl kai kurios gydymo įstaigos nurodė daug didesnį lėšų poreikį, nei sugebėjo panaudoti.
Taip pat konstatuota, kad šiuo metu galiojanti tvarka neužtikrina, jog pacientai bus gydomi naudojant veiksmingiausius metodus ir jiems nereikės papildomai mokėti už dalį paslaugų - teisės aktai nereglamentuoja, kokių tyrimų ir kiek turi būti atliekama sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Be to, dalies paslaugų, kurias teikiant reikia atlikti kelis tyrimus, kompensuojama kaina nepagrįsta jų sąnaudomis. Tai gali skatinti sveikatos priežiūros įstaigas taupant lėšas riboti reikiamų tyrimų atlikimą, naudoti mažiau veiksmingas medicinos technologijas ar numatyti papildomą mokestį už sveikatos priežiūros paslaugas.
Auditoriai nustatė, kad už labai panašias ar net vienodas gydytojų specialistų konsultacijas, teikiamas pagal prevencines programas, ir už įprastines konsultacijas gali būti mokama skirtinga kaina, nors kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad to paties lygio medicinos įstaigoms už suteiktas tokias pat paslaugas mokama vienodai.
Be to, konstatuota, kad VLK, nepanaudojusi planuotų lėšų sąnarių protezams įsigyti 2006 m. ir 2007 m., nepasinaudojo galimybe išmokėti kompensacijas pacientams, protezus įsigijusiems savomis lėšomis.
Sistema kurta be plano
VK, atlikusi auditą, kovo mėnesį paskelbė, kad SAM neišnaudojo visų galimybių tinkamai panaudoti Nacionalinei elektroninės sveikatos sistemai kurti skirtas lėšas. Nors sistemai diegti, įrangai ir konsultavimo paslaugoms įsigyti jau buvo panaudota daugiau nei 17 mln. litų, tačiau sistema vis dar neveikia. Atliekant auditą buvo nustatyta ir šiurkščių teisės aktų pažeidimų.
Auditoriai tuomet paskelbė, kad SAM, kurdama Nacionalinę elektroninės sveikatos informacinę sistemą, neturėjo strategijos, tinkamai neprižiūrėjo, kaip ji kuriama, todėl dauguma numatytų darbų nebuvo laiku atlikta, o pradėta naudoti sistema neatliko kai kurių svarbių funkcijų.
Dalis numatytų, bet neatliktų darbų buvo įtraukti į antrojo projekto etapo darbų sąrašą, o pirmajam projektui administruoti SAM įsteigta viešoji įstaiga, užuot baigusi įgyvendinti projektą, buvo likviduojama.
Egzistuoja rizika, kad dalis šių lėšų iš dar 90 mln. litų, numatytų skirti elektroninės sveikatos paslaugų valstybės ir regioniniamsprojektams finansuoti iki 2013 m., gali būti panaudota nepakankamai rezultatyviai.
VK išvadas svarstę suinteresuotų ir atsakingų institucijų atstovai konstatavo, kad elektroninės sveikatos informacinė sistema pradėta kurti neturint nei plano, nei projekto. Jie vienbalsiai nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų apgintas viešas interesas ir lėšos.
Už automobilius permokėta
Praėjusių metų pabaigoje VK įvertino ir neseniai paskelbė išvadas, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba ir pažymėjo, kad greitoji medicinos pagalba šalyje organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parkui atnaujinti skirtų lėšų panaudota neracionaliai.
Pasak R. Budbergytės, sparčiau tobulinti greitosios medicinos pagalbos sistemą labai aktualu, nes šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o lėšų joms apmokėti išleidžiama daug.
Audito ataskaitoje konstatuojama, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos pusę paslaugų, už kurias apmokama iš PSDF lėšų, teikia ne pagal ministerijos nustatytas būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas. Didžioji dalis iškvietimų būna ne dėl ūmių susirgimų ar nelaimingų atsitikimų, bet dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų gydyti bendrosios praktikos gydytojai. Taip vyksta todėl, kad medicinos paslaugų organizavimą, teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tarpusavyje nesuderintos ir nedetalizuotos.
2007 m. SAM nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Auditorių nuomone, dalis automobiliams pirkti skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau nei 3 mln. litų.
Atliekant auditą nustatyta, kad įstaigos, pačios įsigydamos analogiškus greitosios medicinos pagalbos automobilius, mokėjo mažiausiai 20 proc. pigiau negu ministerija.
Komentarai
Rasa Budbergytė
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierė
Mano nuomone, esminė neefektyvaus lėšų naudojimo priežastis sveikatos apsaugos sistemoje - laiku neįvykdyta struktūrinė reforma. Reformoje numatytos priemonės nuolat atidėliojamos arba keičiamos.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė reformos įgyvendintojams rekomendavo aiškiau apibrėžti siektinus veiklos rezultatus, vykdyti griežtesnę lėšų panaudojimo apskaitą, vertinti sąnaudų efektyvumą.
Janina Kumpienė
Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorė
Ministerija negali visų savo sprendimų paremti vien paslaugos ar prekės kaina - kovodami už žmogaus gyvybę ir sveikatą dažnai esame priversti rinktis ne pačią pigiausią prekę, o tokią, kuri padėtų išgelbėti gyvybę. Mes nepamirštame, kad privalome taupyti, tačiau negalime pamiršti ir to, kad esame Lietuvos gyventojų sveikatos saugotojai.
90 proc. pinigų, kurie patenka į sveikatos sistemos sektorių, yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Kaip panaudoti šias lėšas, sprendžia ne ministerija - tai sprendžiama visais lygmenimis: formuoja Valstybinė ligonių kasa, svarsto Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Vyriausybė, galiausiai svarsto ir tvirtina Seimas. Tad visi turi galimybę reikšti savo nuomonę dėl racionalesnio lėšų panaudojimo. Valstybės investicijų programos lėšos pereina tuos pačius kelius.
Kiekvienais metais, formuodami strateginį planą, stengiamės lėšas paskirstyti kiek galima efektyviau. O tam tikros Valstybės kontrolės pastabos visada buvo ir visada bus. Mes gerbiame jų nuomonę ir sutinkame, kad efektyvesnio lėšų naudojimo srityje dar yra ko siekti.
Liutauras Labanauskas
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas
To, kad pinigai skiriami, bet nepadaroma tai, kas už juos turi būti padaryta, priežastimi galima įvardyti prastą vadybą ir lėšų panaudojimo kontrolės stoką. Jeigu pinigus atiduodame negaudami produkto, tai produkto ir nebus. Pažiūrėkite, kaip dirbama Europos Sąjungoje. Suprantu, kad tokia tvarka galbūt gremėzdiška, gal daug popierizmo, tačiau pasiekiamas tikslas, nes pinigus gauni tik tada, kai padarai tai, ką privalai padaryti, ir atsiskaitai už kiekvieną panaudotą centą. Jei kažką padarai ne taip - tau paprasčiausiai nesumokės. Štai ir stimulas viską padaryti, padaryti teisingai ir parodyti, kad tu tai padarei, nes kitaip negausi pinigų. Ir niekam net noras nekyla vogti.
Tuo tarpu Lietuvoje viskas kitaip. Pavyzdžiui, kalbant apie elektroninės sveikatos sistemos kūrimą, Valstybės kontrolė konstatavo: lėšos panaudotos, rezultato nėra. O kas toliau? Nieko. Tad tai, kad Lietuvoje įvairiems sveikatos apsaugos projektams skiriamos lėšos panaudojamos neefektyviai, yra totali vadybos ir kontrolės problema.
Aida Valisnkienė
