Jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už jo gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasa.
Tačiau esama situacijų, kai yra įteisintas mokėjimas už paslaugas gydymo įstaigose ir PSD apdraustiems pacientams. Valstybinė ligonių kasa primena, kad tokiais atvejais už jas pacientui reikės susimokėti iš savo kišenės.
Kada gali tekti susimokėti pačiam?
Visų pirma, pacientui reikės susimokėti, jei atvyko specialisto konsultacijai neturėdamas siuntimo jai. Dalis pacientų, bandydami pas gydytojus patekti greičiau, ir valstybinėse įstaigose sutinka susimokėti už paslaugą.
Atverti piniginę gyventojui reikės, jei net ir turėdamas siuntimą kreipėsi į gydymo įstaigą, kuri tai paslaugai teikti neturi sudariusi sutarties su ligonių kasa. Todėl primenama, kad norint gauti iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, būtina mokėti PSD įmokas, būti apdraustam ir kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa.
Pasiruošti susimokėti reikėtų ir tais atvejais, jei žmogus savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, nei kompensuoja ligonių kasa. Tokiu atveju reikės sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą (pavyzdžiui, gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas ir pacientas su tuo sutinka).
Pacientas paplonina kišenę jei pasirenka mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Pavyzdžiui, mokėti teks už šias paslaugas: kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologines procedūras, nėštumo nutraukimą, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ar aviatorių pažymėjimus ir kt.
Jei asmuo nėra apdraustas PSD, susirgęs savo lėšomis turės mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą, išskyrus būtinąją medicinos pagalbą, kuri teikiama nemokamai tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams.
Būtina pasidomėti iš anksto
Ligonių kasų specialistai pažymi, kad dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų besikreipiantis asmuo turėtų iš anksto pasidomėti, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, kokios paslaugos apmokamos iš PSDF, kokią priemoką tektų sumokėti už brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ir procedūras.
Jei gydymo įstaigose paprašoma PSD apdrausto asmens sumokėti ar primokėti už gydymo paslaugas arba gydantis stacionare pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama, paprašyti dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Tuo tarpu gydymo įstaiga, visais atvejais asmeniui turi suteikti visą reikalingą informaciją ir paaiškinti, kodėl, už ką ir kiek jis turės mokėti.
Jeigu asmuo pasirenka mokamą ar iš dalies mokamą paslaugą, visa tai turi būti įrašyta ir patvirtinta gydytojo parašu medicinos dokumentuose. Tik po to pacientas turi pasirašyti sutikimą dėl mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje ir turi būti išduodamas mokėjimą patvirtinantis čekis. Svarbu žinoti, kad ligos istorijoje patvirtinus parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius pacientas nebeturi.
Klausimus, susijusius su mokamomis paslaugomis, pirmiausia reikia aiškintis gydymo įstaigoje – klausti gydančio gydytojo bei administracijos. Jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas ar pačiam įsigyjant vaistų patartina pasikonsultuoti ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinio darbuotojais.
Bręsta pokyčiai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais norima uždrausti neteisėtai imamas priemokas. Pakeitimais numatoma, kad iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pasak ministerijos, nors šiuo metu galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
Vis tik numatoma, kad Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas konkrečių tokių priemonių (pavyzdžiui, akių lęšiukų, sąnarių protezų, klausos aparatų ir pan.) sąrašas, kada bus galima prisimokėti kainos skirtumą.
Taip pat siūloma pacientui gaunant paslaugą, apmokamą valstybės, vis tik leisti savo lėšomis susimokėti už nemedicinines aptarnavimo, tai yra vadinamąsias komforto paslaugas.
