Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kuriuo paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Vasario 16-osios Akto originalas laikytas dingusiu, kol pernai kovą Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve aptiko ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais.
Vydūno metai. Kovo 22 dieną sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. 1940 metais už nuopelnus išryškinant tautiškumo ir žmoniškumo dermės svarbą, už raginimą jos siekti santykiuose tarp tautų Vydūnas galėjo tapti kandidatu Nobelio premijai gauti, bet pasirengimą pristatymo procedūrai nutraukė Antrasis pasaulinis karas.
Lietuvos skautų judėjimo metai. Šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta pirmoji skautų organizacija, padėjusi pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Daugiau nei 28 mln. žmonių pasaulyje vienijančio skautų judėjimo pirmoji skiltis Lietuvoje buvo įkurta 1918-ųjų spalio 1 dieną. Sovietmečiu panaikinta Lietuvos skautų sąjunga buvo atkurta 1989 metais.
Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metai. 16 amžiumi datuojamas nežinomo autoriaus Trakų Dievo Motinos paveikslas, maldininkų garbintas kaip stebuklingas,1718 metų rugsėjo 4 dieną vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą. Iki pat 18 amžiaus pabaigos šis paveikslas buvo garsiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Adolfo Ramanausko-Vanago metai. Kovo 6 dieną sukanka 100-osios partizanų vadovo A.Ramanausko -Vanago gimimo metinės. Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas A. Ramanauskas -Vanagas sovietų buvo nužudytas 1957 metais. Jo kapas iki šiol nežinomas, tačiau istorikai spėja, kad partizanų vado palaikai guli vadinamosiose Našlaičių kapinėse, už Antakalnio kapinių tvoros. Laisvės kovotojų kapų paieškai šiemet skirta 140 tūkst. eurų.
Tėvo Stanislovo metai. Rugsėjo 29 dieną sukaks 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo metinės. Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjęs žydus, o sovietmečiu aktyviai raginęs tikinčiuosius priešintis okupacijai, dvasininkas kalintas lageriuose. Grįžęs paskirtas į atokų Paberžės miestelį, Tėvo Stanislovo pastangomis tapusį ne tik dvasinės traukos centru, bet ir socialiniame užribyje atsidūrusių žmonių užuovėja.
Sąjūdžio metai. Birželio 3 dieną sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, pradėjusi visuomeninį nepriklausomybės atkūrimo judėjimą. 1990 metais rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141 ir sąjūdžio deputatų balsais buvo priimtas 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktas.
Lietuvos katalikių moterų sąjungos metai. 2018-uosius Seimas pažymėjo kaip Lietuvos katalikių moterų sąjungos šimtmečio metus, prieš šimtmetį atgaivinus dar iki Pirmojo pasaulinio karo įsteigtos Lietuvių katalikių moterų draugijos veiklą.
Simono Daukanto metai. Spalio 28 dieną bus minimos 225-osios XIX amžiaus švietėjo, istoriko, tautinio atgimimo ideologo S. Daukanto gimimo metinės. S. Daukantas 1822 metais parašė pirmąją lietuvių kalba Lietuvos istoriją.
