„Galiu labai aiškiai pasakyti, kad iš R. Kurlianskio paėmiau 90 tūkst. eurų, kaip paskolą, kurios buvau prieš tai paprašęs. Ją ketinau investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurį mes su savo artimų giminaičių šeima jau ne vienerius metus nužiūrinėjome ir buvome pradėję bendras investicines veiklas. Yra tą patvirtinantys dokumentai. Juos esu pateikęs prokurorams, teisėsaugai“, – antradienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ aiškino E. Masiulis.
Buvęs liberalų lyderis tikino, kad susitarimą dėl paskolos grynaisiais pinigais iš R. Kurlianskio jis pasirašė gegužės 10 d. E. Masiulis teigė, kad teisine prasme yra ramus, bet pripažino, kad, kaip politikas, nutaręs skolintis iš verslininko grynaisiais pinigais, padarė klaidą.
„Kodėl aš skolinausi grynais? Na, tuo metu atrodė, kad tai greičiau, paprasčiau. Galvojau, kad jeigu man čia pavedimu įkristų 90 tūkst. eurų į sąskaitą man, kaip viešam asmeniui, reikėtų aiškintis, kiltų labai daug klausimų ir taip toliau. Šioje situacijoje aš tikrai elgiausi apgailėtinai ir nedovanotinai“, – interviu metu kalbėjo E. Masiulis.
Pamiršo įstatymo pataisą?
Portalo tv3.lt kalbintas advokatas Marius Tamošiūnas priminė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Civilinio kodekso įstatymo pataisa, keičianti paskolų grynaisiais deklaravimo taisykles.
Numatyta, kad paskolos sutartys iki 600 Eue sudaromos bet kokia forma, nuo 600 iki 3000 Eur – rašytine forma, o jei suma didesnė nei 3000 Eeur – notarine forma. Tiesa, notarinė forma taikoma tik sutartims, pagal kurias perduodami grynieji pinigai. Jei sutartyje numatyta, jog pinigai pervedami bankiniu pavedimu ar kitu būdu, išskyrus grynuosius pinigus, tokiai paskolos sutarčiai, kai suma didesnė nei 3000 Eur, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai.
Advokato M. Tamošiūnas pažymėjo, kad E. Masiulis 90 tūkst. eur paskolą grynaisiais privalėjo įforminti pas notarą.
„Konkrečiai apie E. Masiulio atvejį šnekant, tai nenorėčiau tikėti, kad parlamentaras, kuris pats dalyvavo tą įstatymą priimant – nors nežinau, ar dalyvavo, bet jo kadencijos metu priimtas pakeitimas, siekiant kovoti su tais dalykais, kad nebūtų tokių raštelių fiktyvių – kad jis nežinojo. Jam turbūt ištiko saulės užtemimas šioks toks.
Nuo 3000 eurų, jeigu grynaisiais, tai pas notarą turėtų būti forminamas šitas sandoris. Jeigu pas notarą neforminamas, tai sandoris yra niekinis, laikoma, kad jo nebuvo“, – aiškino advokatas.
Advokato teigimu, rašytiniai susitarimai dėl paskolos grynaisiais pinigais paėmimo, kurie nėra įforminti pas notarą, paprastai teismo procese yra traktuojami niekiniais. Tiesa, ar toks pats likimas gali ištikti ir E. Masiulį, M. Tamošiūnas prognozuoti nesiryžo.
„Civilinėje byloje viskas būtų ganėtinai aišku: tikrai nebūtų remiamasi tokiu sandoriu, nes toks sandoris civilinės teisės prasme yra niekinis. Baudžiamosios teisės prasme dar matysime, nes dar trūksta šiek tiek informacijos šiame etape.
Ta versija (E. Masiulio – tv3.lt) skirta paaiškinti tam, kad buvo tas pinigų perdavimo faktas. Visi suprantame, kad paties pinigų perdavimo fakto nepakaks baudžiamajai atsakomybei. Baudžiamajai atsakomybei reikia daugelį dalykų nustatyti. Vienas iš jų yra, matyt, tikslas, tai yra kokiu tikslu tie pinigai perduoti – ar jie yra skolinti, ar jie perduoti už kažkokius negerus dalykus, už, tarkime, korupcinius pažadus? [...]
Tikrai nenustebčiau, jeigu dar kokių preliminarių sutarčių dėl nekilnojamojo turto pardavimo atsirastų“, – svarstė advokatas.
Balsavo prieš
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Civilinio kodekso įstatymo pakeitimas, kuriuo numatyta, kad paskola grynaisiais pinigais nuo 3000 Eur turėtų būti notarinės formos, Seime priimtas 2014 m. rugsėjo 18 d. plenarinio posėdžio metu.
Seimo plenarinių posėdžių sekretoriate užfiksuota, kad E. Masiulis tuo metu dalyvavo posėdyje, svarstant minėtą teisės akto pataisą. Tuometinis Liberalų lyderis balsavo „prieš“ minimą civilinio kodekso pataisą.
Sugriovė ne vieną bylą
Portalo tv3.lt kalbintas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius teigė, kad paskolų rašteliai tyrimuose dėl galimo neteisėto praturtėjimo yra populiari gynybos priemonė.
„Mūsų tyrimuose būtent dėl neteisėto praturtėjimo, tai tikrai labai dažnai, yra vienas iš pagrindinių būdų pagrįsti savo pajamas, tai yra būtent paskolos rašteliais. Toks būdas yra labai populiarus.
Tai yra gana elementaru. Jeigu pas tave randa didelę sumą pinigų, reikia tik rasti kažkokių draugų ar giminaičių, kurie gali patvirtinti ir pasirašyti tą paskolos lapelį. Tada problema išsisprendžia“, – kalbėjo FNTT vadovas.
„Tekdavo nemažai bylų mūsų tarnybai ir pralošti teismuose, kai paskolos lapelius pateikdavo ne ikiteisminio tyrimo metu, bet jau pačiam teismui. Tikrai būdavo atvejų, kad tokiu metu byla griūdavo, liaudiškai sakant“, – tęsė K. Jucevičius.
FNTT vadovas neslėpė, kad paskolos grynaisiais pinigais sutartys, kurios nėra sudarytos notarine forma, yra iš esmės niekinės, tačiau, kaip įvykiai klostysis E. Masiulio bylos atveju, pasak K. Jucevičiaus, spėlioti yra per anksti.
„Anksčiau tuos lapelius atnešdavo 5-6 metų laikotarpio arba dar ankstesnio. Dabar jau buvo pareiga iki šių metų birželio 30 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai reikėjo pateikti duomenis apie tokias paskolas. Dabar jau už ankstesnį laikotarpį sudėtinga būtų pateikti, kad man „ten kažkoks giminaitis prieš metus ar du paskolino ir aš galiu pagrįsti turimą turtą“. Bet šiuo atveju dėl E. Masiulio, kiek spaudoje mačiau, tai čia nėra senas paskolos lapelis.
Jeigu būtų mokestinis ginčas, tai mokesčių inspekcija gali nepripažinti tokio paskolos lapelio, kadangi jis neatitinka visų reikalavimų, jeigu nėra notariško patvirtinimo.
Bet čia eina kalba apie baudžiamąjį procesą. Baudžiamajame procese reikia vertinti aplinkybių visumą, reikia paneigti, kad tai yra fiktyvus lapelis. Jeigu bus paneigta, tai viskas aišku. Jeigu jis nebus paneigtas, tai galbūt su įrodymais gali būti sudėtinga teisinio nagrinėjimo metu“, – svarstė K. Jucevičius.
Panašiai situaciją vertino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbanavičius. Anot jo, mojavimas paskolos rašteliais korupciniuose nusikaltimuose dažniausiai tampa gynybine pozicija.
„Įtariamasis, šiuo atveju Eligijus Masiulis, turi teisę duoti parodymus ar apskritai gali atsisakyti duoti parodymus. Duodant parodymus galima sakyti tiesą arba kitaip gintis. Tačiau kaip rodo mūsų praktika – korupciniuose nusikaltimuose dažniausiai būna tokia gynybinė versija, kad tai yra paskola arba skolos grąžinimas“, – BNS trečiadienį sakė S. Urbanavičius.
Sandoriai nenurodyti
Teisėsauga įtaria, kad E.Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.
E.Masiulis įtariamas ir neteisėtu praturtėjimu, nes jo namuose iš viso buvo rasti 250 tūkst. eurų. Teisėsauga įtaria, kad šie pinigai buvo įgyti neteisėtai. Savo ruožtu buvęs parlamentaras teigia, kad šie pinigai buvo sutaupyti jo ir giminaičių, siekiant investuoti į nekilnojamojo turto verslo projektus.
Šie sandoriai viešose E.Masiulio pajamų ir turto bei interesų deklaracijose nenurodyti.
Paskutinė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pateikiama E.Masiulio ir jo sutuoktinės Ievos deklaracija pateikta 2014-aisiais. Joje nurodoma, kad 2010-ųjų pabaigoje šeima ėmė beveik 125 tūkst. Eur (tuomet 430 tūkst. litų) paskolą būstui iš banko „Nordea“, po pusmečio šeima sudarė 26 tūkst. Eur (tuomet 90 tūkst. litų) lizingo sutartį automobilio įsigijimui.
Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti paskutiniai politiko šeimos duomenys rodo, kad sutuoktinių nekilnojamasis turtas pernai buvo vertas 217 tūkst. Eur – tiek, kiek ir 2014-aisiais. Tiesa, 2013-aisiais šeima nekilnojamojo turto nurodė turinti už mažesnę sumą – 182 tūkst. Eur, tad nurodytas turto pokytis – 35 tūkst. Eur. Tačiau turimos paskolos nuo 2013-ųjų kaip tik sumažėjo: 2013-aisiais politikas su sutuoktine bankui buvo skolingas 141 tūkst. Eur, 2014-aisiais – beveik 147 tūkst. Eur (prisidėjo tais metais paimta per 7 tūkst. eurų žmonos paskola), 2015-aisiais – 131 tūkst. Eur.
Teisės aktai numato, kad asmenys, tarp jų – ir Seimo nariai VTEK pateikti informaciją apie sudarytus sandorius papildant ir patikslinant jau anksčiau pateiktos pirminės deklaracijos duomenis, privalo per 1 mėnesį nuo jo sudarymo dienos.
