Interviu BNS S.Jakeliūnas tvirtino, kad vienas pirmųjų jo kaip finansų ministro darbų būtų 2017 metų biudžeto projekto koregavimas, nuo 2017 metų liepos 1 dienos 40 eurų padidintant pensijas, kaip numatyta partijos rinkimų programoje. S.Jakeliūnas pritaria naujojo Darbo kodekso peržiūrai, tuo metu skubių sprendimų, pertvarkant mokesčių sistemą, nežada - anot jo, anksčiausiai mokesčių permainų galima tikėtis nuo 2018 metų pradžios.
- Ar ketinate pasinaudoti galimybe užimti finansų ministro postą?
- Ta mintis buvo minėta, tačiau kol kas jokių sprendimų nėra priimta, dar laukia diskusijos kartu su partijos ir sąrašo lyderiais, tada kiti sprendimai, matyt, Prezidentūroje. Tik tuomet bus galima realiai svarstyti ir vertinti šią idėją. Kol kas galiu pasakyti, kad aš tokį siūlymą rimtai svarstyčiau.
- Net jeigu tektų atsisakyti Seimo nario mandato? Ramūnas Karbauskis kalba apie profesionalų vyriausybę, kurios ministrai neturėtų dirbti Seime.
- Tai būtų derinama kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bendrąja pozicija šiuo klausimu. Tai (pasiūlymas dėl profesionalų vyriausybės - BNS) yra logiškas svarstymas, reikėtų įvertinti teisines aplinkybes, ir jeigu bus bendras sprendimas, suprantama, aš jo laikysiuos.
- Jei tapsite finansų ministru, vienas pirmųjų Jūsų darbų tikriausiai bus 2017 metų biudžeto patvirtinimas. Kaip vertinate dabartinių valdančiųjų parengtą biudžeto projektą?
- Aš tik bendrais bruožais esu susipažinęs su biudžetu, dabar reikėtų detaliau gilintis ir taip pat konsultuotis su Valstybės kontrole, sulaukti nuomonės, o galbūt ir preliminariai konsultuotis su Europos Komisija, kuriai yra išsiųstas biudžeto projektas. Tik tuomet galėčiau detaliau vertinti ir pateikti arba nepateikti kažkokius siūlymas. Bet vienas principinis dalykas yra, kad mes esame įsipareigoję ir savo programoje įrašę, kad nuo kitų metų liepos 1-os turime padidinti pensijas 40 eurų, nepriklausomai nuo to, kaip jos bus didinamos dabar jau nuo sausio mėnesio, indeksuojant ar neindeksuojant (...) Tam, be abejo, tikriausiai reikės pakeisti „Sodros“ biudžetą.
Ilgainiui, arba tuo pačiu siūlymu (dėl pensijų didinimo 40 eurų - BNS), bus siūloma perkelti „Sodros“ skolą į valstybės biudžetą ir numatyti (valstybės biudžete - BNS) asignavimus antros pensijų kaupimo pakopos finansavimui, nes šiuo metu iš dabartinių pensininkų pinigų finansuojamas dalinai tiek valstybės biudžetas, tiek pensijų fondai. Tas taip pat turės būti įvertinta ir pakeista. Be tai gali galbūt ir palaukti, svarbiausia, kad būtų pensijų didinimas.
- Kada planuojate įgyventi partijos programoje numatyta mokesčių sistemos pertvarką?
- Pirmas įsipareigojimas, kurį mes vykdysime, tai visi mokesčių keitimai, įskaitant ir tuos, kurie siūlyti iki šiol buvo kartu su biudžeto projektu, bus įgyvendinti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo sprendimo priėmimo. Galbūt tas terminas bus ir pratęsiamas, kadangi mus konsultuojantis su verslo asociacijomis, buvo išreikštas argumentuotas pageidavimas, kad tas terminas galėtų būti ir 12 mėnesių. Tai reiškia, kad greitų sprendimų nebus, anksčiausi mokesčių pakeitimai tikriausiai bus nuo 2018 metų, o galbūt ir vėliau.
- Galime tikėtis progresinių mokesčių?
- Nebūtinai, bet tokia galimybė bus vertinama, ir priklauso nuo to, kaip pavyks susitarti tiek partijos viduje, tiek su koalicijos partneriais dėl gyventojų pajamų mokesčio sistemos keitimo, prie dabartinio tarifo prijungiant kitus komponentus ir paliekant kintamosios pensijos draudimo įmoką. Jei tokie dalykai bus priimti, tai lygiagrečiai bus svarstomas ir simbolinis galbūt gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas. Bet mes suprantame, kad jis dabar jau yra realizuojamas ir toliau bus realizuotas kartu su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Ar reikės daugiau progresyvumo ir ar jį bus siūloma įgyvendinti, svarstysime.
- Ar ketinate didinti kapitalo pajamų apmokestinimą?
- Mes savo programoje esame įrašę, kad jei pertvarkysime gyventojų pajamų mokesčio sistemą, čia tarifas būtų pakoreguotas nuo 15 iki maždaug 29 proc., visos asmens pajamos, įskaitant ir iš kapitalo, turėtų būtų apmokestinamos vienodu tarifu, didesniu nei dabar.
- LVŽS lyderis R.Karbauskis prie prioritetinių darbų priskiria ir naujojo Darbo kodekso peržiūrą, kalbama ir apie jo įsigaliojimo atidėjimą. Kaip vertinate tokius siūlymus?
- Aš asmeniškai pritariu tokiai pozicijai. Suprantama, čia jau reikia platesnių diskusijų ir vertinimų, tikrai tai nėra Finansų ministerijos sritis ir kompetencija. Aš manau, kad reikia grįžti prie socialinio dialogo ir tik po konsultacijų priimti sprendimą, ar stabdyti Darbo kodeksą. Ko gero taip, bet tai nėra taip paprasta turbūt. Kita vertus, kokie sprendimai, jeigu jis būtų stabdomas, bus įgyvendinti ir kada, taip pat bus diskutuojama plačiau ir ieškoma konsensuso. Ir Tarptautinis valiutos fondas pastebėjo, kad to konsensuso ir sutarimo tiek visuomenėje, tiek politikoje dabar trūksta.
- Jūs esate skeptiškai pasisakęs apie antros pakopos pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Kokias permainas planuojate šioje srityje?
- Pirmiausiai dar kartą noriu pabrėžti, kad nesu skeptiškas antrosios pakopos pensijų fondų atžvilgiu, esu skeptiškas dėl to, kaip ši pakopa dabar yra finansuojama ir kas joje dalyvauja - šio finansinio produkto rizikos tikrai yra priimtinos ne visiems dabartiniams dalyviams. Todėl tą pakopą ir apskritai visas pensijų sistemos dalis reikia nuodugniai įvertinti (...) Laukia iš tikrųjų sudėtingas darbas ir diskusijos, tačiau noriu pabrėžti, kad jokie sukaupti pinigai (antros pakopos pensijų fonduose - BNS) nebus nacionalizuojami, antra pakopa ir apskritai pensijų kaupimas išliks, tačiau jis turės būti pakeistas taip, kad atitiktų tas realijas ir tendencijas, kurios vyksta ne tik kaimynystėje šalia mūsų. Buvęs Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas Stiglicas (Josephas Stiglitzas - BNS) dar 1999 metais išdėstė pažiūras ir vertinimus, kurių mes laikysimės.
- Galbūt antros pakopos pensijų kaupimą perkelsite į „Sodrą“, kalbu apie virtualiųjų kaupiamųjų sąskaitų sistemos įdiegimą?
- Nepainiokime vadinamųjų virtualiųjų kaupiamųjų sąskaitų, kurias siūlo Raimondas Kuodis (Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas - BNS), ir realaus kaupimo. Nors iš esmės ekonomine prasme, taip, yra analogiški variantai, bet realiai jie skiriasi. Turi būti „Sodroje“ sistema. Mūsų siūlymas yra kintamoji pensija tik „Sodroje“, visa kita pagrindinė pensijos dalis valstybės biudžete, atitinkamai koreguojant tarifus, apie ką anksčiau kalbėjau. Kaupimas turėtų vykti lygiagrečiai, iš asmens lėšų, galbūt numatant ir tam skirtą neapmokestinamųjų pajamų dydį. Iš esmės toks mūsų siūlymas, kartu jeigu jau detalizuojant kažkiek, lygiagrečiai sujungiant dabartines antrą ir trečią pensijų pakopas.
Toks principinis siūlymas yra mūsų programoje ir mes sieksime jį įgyvendinti.
-Dėkui už pokalbį.
--------------
58 metų S.Jakeliūnas turi psichologo išsilavinimą, JAV Mičigano valstijos universitete yra studijavęs verslą bei finansus, dirbo „Lietuvos draudime“ Investicijų skyriaus vadovu, Finansų departamento vadovu ir bendrovės valdybos nariu.
2005 metais baigęs karjerą draudimo srityje, jis vedė Baltijos televizijos laidą „Svarbus pokalbis“, skirtą Lietuvos finansams ir ekonomikai, vėliau dirbo analitiku kredito unijoje Vilniaus taupomoji kasa, kuriai 2014-ųjų pradžioje buvo iškelta bankroto byla.
2012-ųjų pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius pakvietė S.Jakeliūną dirbti patarėju finansų klausimais, tačiau 2014 metų gruodį jis iš patarėjo pareigų atsistatydino.
„Siūliau pertvarkyti daug Lietuvos viešųjų finansų sričių, bet, išsiskyrus požiūriams į finansus, politiką ir įstatymų laikymąsi, atsistatydinau iš pareigų. Ši įdomi dvejų metų patirtis paskatino domėjimąsi politikos psichologija ir sociologija“, - interneto puslapyje jakeliunas.lt apie save rašo S.Jakeliūnas.
A,Butkevičius rinkimams skirtoje LRT televizijos laidoje sekmadienį sakė, jog S.Jakeliūno paprašė palikti postą po to, kai šis parašė „labai nekorektišką laišką „Swedbank“ vadovui“.
2015 metų pradžioje S.Jakeliūnas išleido apybraižą „Swedbanko byla“ , kurioje aprašė „savo patirtį, užkertant kelią banko bandymui pažeisti Lietuvos įstatymus ir klientų teises“.
Nuo 2015 metų pabaigos jis dirbo nepriklausomu finansų analitiku ir konsultantu.
