Ne pirmus metus karštai diskutuojama "Sodros" ateitis jau turėtų įgyti ryškesnes gaires - ministrų kabinetas šiandien yra suplanavęs aptarti reformos pasiūlymus. Diskutuoti ketinama dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko pateiktų idėjų įmokų surinkimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų perduoti privačioms bendrovėms, neskirti naujų I ir II laipsnio valstybinių pensijų, taip pat visuomenę pakraupinusių užmojų vėlinti pensinį amžių bei keisti motinystės (tėvystės) išmokų tvarką.
Iš viso ministerija siūlo septynias priemones, kurias įgyvendinus būtų imamasi ilgalaikių reformų.
Savaitraščio "Veidas" užsakymu atlikta didžiųjų miestų gyventojų apklausa rodo, kad net 91,4 proc. žmonių baiminasi, jog "Sodra" gali bankrutuoti ir mano, jog skubi šios institucijos reforma yra būtina. Vien per praėjusius metus "Sodra" negavo daugiau kaip 2,3 mlrd. litų pajamų - 17,1 proc. to, kas buvo planuojama.
Vieningą nuomonę dėl to, kad pokyčių reikia, išsako ir ekonomistai, nors receptai, kaip reikėtų gelbėti visą sistemą, skiriasi. Ne vienas ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad "Sodros" laivą išbalansavo patys politikai, norėdami pamaloninti vienas ar kitas rinkėjų grupes - sistema apkibo beveik nemokančiais ar apskritai nemokančiais įmokų, o tokiems žmonėms prireikus išmokų, valdžia jų pasigailinti.
Labiau tiko sovietmečiui
"Reformos modelį siūlau gal dar nuo 2007 metų ar anksčiau. Rytoj matysim, ar į siūlymus bus įsiklausyta. Paprastai reikia kokių penkerių metų, kad kas nors į ką nors atsižvelgtų", - vakar "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Ekonomisto nuomone, einamosiomis įmokomis paremta socialinio draudimo ir pensijų sistema Lietuvoje turi išlikti, nes rėmimasis privačiais kaupiamaisiais pensijų fondais, kurių grąža priklauso nuo finansinių rinkų būsenos, yra rizikingas - tai jau parodė pasaulinė finansų krizė.
Dabartinės "pay-as-you-go" sistemos grąža priklauso nuo gerokai stabilesnių dalykų - dirbančiųjų skaičiaus ir darbo našumo didėjimo, todėl jos buvimas šalia antros ir trečios pakopos pensijų fondų leidžia geriau išskaidyti riziką.
Tačiau tam, kad sistema funkcionuotų efektyviai, anot R. Kuodžio, ji turi atitikti kai kuriuos principus: įmokų ir išmokų proporcingumas turėtų būti kuo didesnis, sistema turėtų lanksčiai reaguoti į ekonominius ir demografinius iššūkius - tam reikėtų atsargos fondo ir specialios išmokų formulės, privalus kuo didesnis skaidrumas ir politinis nepriklausomumas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad sistema turi kuo mažiau iškraipyti darbo rinką. Pavyzdžiui, ji neturi skatinti išeiti į pensiją darbingus ir dirbti norinčius gyventojus tik suėjus minimaliam pensiniam amžiui.
Be to, ligšiolinė sistema, pernelyg sureikšminanti darbo stažą, anot R. Kuodžio, labiau tiko sovietmečiu, kai pajamų nelygybė nebuvo labai didelė, o žmonės taip nekaitaliojo darboviečių.
Individualių sąskaitų sistema
Ekonomistas jau senokai siūlo taikyti NDC (notional defined contribution) modelį, kuris išvardytus principus iš esmės atitiktų. Tai būtų individualių sąskaitų "Sodroje" sistema, kurią turi Švedija, Lenkija, Latvija ir kai kurios kitos šalys. Pagal ją, įmokos būtų labiau susietos su išmokomis, o pati sistema automatiškai reaguotų į neigiamus visuomenės senėjimo ir gimstamumo mažėjimo padarinius "Sodros" finansams.
"Šis modelis remiasi ne tiek stažu, kiek viso gyvenimo socialinio draudimo įmokų apskaita; jis automatiškai reaguoja į demografinius/ ekonominius iššūkius (atitinkamai keičiant socialinio draudimo sistemos "grąžą"); jis skatina gyventojus kuo ilgiau likti darbo rinkoje (nes ilgiau dirbant didėja įmokų suma, be to, jos uždirba "grąžą", todėl pensijos pakeitimo santykis gerėja, jei dirbi ilgiau); sunkiai manipuliuojamas politikų; aktuariniu požiūriu teisingesnis, nes kas mokėjo įmokas, tas teisėtai pretenduos ir į išmokas - sumažėja valstybės kaip gerojo samariečio problemos rizika, būtų geriau atsižvelgiama į "pensijos kaip nuosavybės" konstitucinę doktriną, nuo kurios šiuo metu vis labiau tolstama", - aiškina R. Kuodis.
Į siūlymus bazinės pensijos mokėjimo naštą perkelti valstybės biudžetui, socialinio draudimo įmokos rinkimą perduoti VMI, privačioms kompanijoms perduoti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir panašius ekonomistas žvelgia truputį kritiškai.
"Jie panašūs į norą siaurai žinybiškai nusimesti socialinio draudimo sistemos problemas ir permesti jas į kitą vietą - valstybės biudžetą", - mano jis.
Dabartiniams pensininkams netaikytų
Savo kritiką dabartinei sistemai žarsto bei savo viziją pateikia ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Pasak instituto ekspertės Kaetanos Leontjevos, dabartinė valstybinio socialinio draudimo sistema remiasi sąlyginai paprastu principu - surinkti ir išdalinti.
"Esant šiai sistemai, nebelieka savanoriškų ryšių tarp skirtingų kartų - juos pakeičia "Sodros" sistema, kurioje pensinio amžiaus žmonės yra išlaikomi jaunesnių, dabartinių dirbančiųjų. Daugeliui šiuo metu sistemos teikiamų draudimų draudiminiai principai negalioja, tad sistemoje atsiranda šalpos bruožų. Šią sistemą neišvengiamai veiks demografiniai procesai: senstant visuomenei, dirbančiųjų skaičius stabiliai mažės, o išlaikytinių - augs", - teigia ekspertė.
Išvardytos priežastys yra keletas iš esminių, į kurias reaguodamas institutas parengė valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų ir sveikatos draudimų sistemų permainos koncepciją, kuri užtikrintų stabilų pensijų mokėjimą laiku. Beje, K. Leontjeva iškart pabrėžia, kad dabartinių pensininkų siūlymai neturėtų paliesti.
Taupyti - savarankiškai
Vienas iš pagrindinių LLRI koncepcijos siūlymų yra atskirti draudiminius įvykius nuo nedraudiminių, kuriems žmonės turėtų savarankiškai taupyti, o neturintys minimalių pajamų bei turto turėtų gauti iš valstybės biudžeto teikiamą šalpą. LLRI nuomone, draudiminiai principai yra būdingi tik dviem šiuo metu "Sodroje" teikiamiems draudimams - nelaimingų atsitikimų darbe bei sveikatos, kartu su ligos pašalpa. Kadangi šie draudimai yra teikiami rinkoje, valstybė galėtų nusiimti šį rūpestį nuo savo pečių.
"Likusių draudimų (pensijų, motinystės (tėvystės), nedarbo) reikėtų atsisakyti, nes draudiminiai principai jiems nebūdingi ir negali būti pritaikomi. Senatvei siūlomas privalomas kaupimas pensijų sąskaitose, tačiau tai yra kompromisinis variantas - idealiu atveju bet koks ruošimasis senatvei turėtų būti išskirtinai savanoriškas. Kitiems gyvenimo atvejams žmonės taupytų savarankiškai. Jeigu politikai norėtų skatinti gimstamumą, motinystės išmokos turėtų būti fiksuoto dydžio", - aiškino K. Leontjeva.
Kritiškai žvelgiama į privilegijuotas pensijas bei išmokas. Tokių pensijų gavėjų ratą reikėtų siaurinti nemokant jų tiems, kurie gauna kitas pensijas arba turi kitų pajamų.
"Svarbu pabrėžti, kad dėl kokių nors priežasčių nesusitaupę lėšų bei atitinkantys pajamų ir turto testo kriterijus asmenys turėtų teisę į šalpą. Tai užtikrintų, kad valstybės šalpa būtų kryptinga ir taikli, skiriama tiems, kurie stokoja. Kadangi netekto darbingumo asmenų poreikiai yra aukštesni nei pilno darbingumo žmonių, siūloma, kad jiems būtų taikomi aukštesni pajamų kriterijai šalpai gauti", - teigė K. Leontjeva.
Anot jos, esminis skirtumas tarp esamos ir siūlomos sistemos - prievartinio solidarumo pakeitimas savanorišku, momentinio perskirstymo pakeitimas kaupimu, sistemos adekvatumas besikeičiančiai demografinei situacijai.
"Radikalių permainų nereikia"
Romas LAZUTKA, Socialinių ekonominių tyrimų instituto tarybos narys:
LLRI siūlymų nelaikau rimtais. Jokių revoliucijų nereikia. Niekur pasaulyje nėra atsisakyta "pay-as-you-go" sistemos išskyrus Čilę, kur pensijos buvo pradėtos kaupti privačiuose fonduose, bet ten irgi vėl įvedama, nes yra tokių žmonių, kurie nesukaupia pensijai, nedirba ir pan. Lietuviška sistema R. Kuodžio siūlomam NDC modeliui yra artima - yra bazinė pensija, kuri nepriklauso nuo atlyginimo, ir antroji dalis, kuri apskaičiuojama po 0,5 proc. nuo žmogaus algos už kiekvienus darbo metus. Antroji dalis auga kaip auga atlyginimas, o šio augimas priklauso nuo ekonomikos kilimo. Ši sistema nėra jokia sovietinė, ji buvo sukurta 1995 metais atsižvelgiant į kitų šalių patirtį. Radikalių permainų nereikia. Reikia tiesiog daugiau finansuoti. Sako, kad ir taip daug sumokama "Sodrai", tačiau yra labai daug į šią sistemą neįtrauktų dalyvių - dirbančiųjų nelegaliai ir pan. Čia ir atsiranda finansavimo problemos. Pakeitęs struktūrą jų neišspręsi. Man labai patiko socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio mintis, pasakyta apie "Sodrą", kad automobilis nekaltas, jeigu juo važiuojama į griovį.
"Vertinti per anksti"
Dalia GRYBAUSKAITĖ, Lietuvos prezidentė:
Norėčiau vertinti bendrą pasiūlymą, tai yra kai bus pateikta "Sodros" visa kompleksinė pasiūlymų sistema. Atskirus gabalėlius, ištrauktus iš konteksto, ko gero, yra ankstyva vertinti. Be jokios abejonės, sistema, kokia yra dabar, yra labai sudėtinga, brangi ir diskusijų objektu ji tikrai bus kartu ir su amžiaus prailginimu, ir kitais pasiūlymais. Tai yra kompleksas, kurį būtina svarstyti kalbant apie "Sodros" reformą.
Giedrė NORVILAITĖ
