Liepos viduryje Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo buvusio Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininko, kapitono Sergejaus Pusino, Rusijos piliečio S.Moisejenkos ir dar vieno Lietuvos piliečio – Aino Kazlausko baudžiamąją bylą.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką S.Pusiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pusinas rinko ir per Rusijos pilietį S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją.
Slėpė Rusijos pilietybę
Šioje byloje kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas BNS patvirtino, kad S.Moisejenka anksčiau turėjo Lietuvos pilietybę ir net slėpė turįs Rusijos pilietybę.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis turi ir Rusijos pilietybę, todėl Lietuvos pilietybės neteko kompetentingų organų sprendimu. Rusijos pilietybę jis slėpė, į Rusiją vykdamas net vizas gaudavo. Bet jį sulaikius, Rusijos ambasada patvirtino jį esant Rusijos piliečiu. Be to, per kratas rasti paslėpti jo dokumentai“, – BNS sakė prokuroras.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pusiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pusinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų techninėms priemonėms įsigyti. Bylos duomenimis, kaltinamasis S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, kaip teigia prokuratūra, profesionaliai slepiant būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.
Perdavė informaciją
S.Pusinas kaltinamas surinkęs ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavęs informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas. Jis taip pat kaltinamas perdavęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijas, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijas. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Tyrėjų duomenimis, informaciją S.Pusinas rinko savo tarnybos vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu – tam jis naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašius į įvairias laikmenas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant kratas įvairiuose objektuose taip pat rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys, rankinės granatos su sprogdikliais, apie 1,6 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, daugiau kaip 50 vienetų įvairaus kalibro šaudmenų.
Šia nusikalstama veika kaltinamas S.Moisejenka bei kitas Lietuvos pilietis A.Kazlauskas, pas kurį ir rasta didžioji dalis sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenys.
Šnipinėjimu kaltinami 34 metų S.Pusinas ir S.Moisejenka yra suimti nuo 2014 metų gruodžio 29 dienos.
Už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų. Teismo sprendimu, suėmimas jiems pratęstas iki rugsėjo 29 dienos.
36 metų A.Kazlauskui, kuriam kaltinimai dėl šnipinėjimui nėra pateikti, tik dėl nelegalaus sprogmenų laikymo, skirtos kitos kardomosios priemonės, jis teismo laukia laisvėje.
Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas BNS sakė, kad teismas bylą nagrinėja už uždarų durų. Pirmajame posėdyje liepos 14 dieną paskelbtas kaltinamasis aktas, suplanuoti posėdžiai, kurie vyks rugsėjį-gruodį.
