Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Ar sukčiavimo mastai didėja?
Norėčiau pradėti nuo sukčiavimo masto. Kokie šiuo metu yra sukčiavimo statistiniai duomenys? Ar galima sakyti, kad sukčiavimo mastai didėja ir tokių atvejų daugėja?
D. Uosytė: Vertinant statistinius duomenis, kuriuos finansų įstaigos teikia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui, kol kas galime lyginti tik pirmojo pusmečio duomenis. Pavyzdžiui, jeigu lygintume šių metų pirmąjį pusmetį su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sakyčiau, rezultatai yra gerėjantys, nes turime mažiau sukčiavimo atvejų.
Jeigu praėjusių metų pirmąjį pusmetį turėjome apie 8 tūkst. nukentėjusių asmenų, šių metų pirmąjį pusmetį – 7 tūkst. nukentėjusių asmenų. Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo pavogta 11,5 mln. eurų gyventojų lėšų, o per šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau kaip 8 mln. eurų.
Ką tai rodo? Kad bendros prevencinės priemonės, kurias taiko bankai, operatoriai ir policija, veikia, jos pradeda duoti rezultatų. Čia dar labai svarbu paminėti, kad įtakos turi ne tik Lietuvoje gyvenantys asmenys, bet ir tai, kaip patys sukčiai veikia. Vasaros pabaigoje Ukrainoje buvo identifikuoti ir likviduoti 94 sukčiavimo centrai. Apie tai buvo rašoma ir žiniasklaidoje.
Šiaip atrodo labai keista, ar ne? Šalyje vyksta karas, bet tuo pačiu metu kažkas paraleliai sukčiauja. Tačiau rezultatas ir efektas, sakyčiau, nuostabus. Po to, kai buvo uždaryti šie sukčiavimo centrai, telefoninio sukčiavimo atvejų Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo beveik iki minimalaus lygio.
Taigi prevencinės priemonės, jeigu jos taikomos ne tik bankų ar operatorių, bet ir teisėsaugos lygmeniu, turi teigiamą efektą. Manau, kad kai kalbėsime apie trečiojo ketvirčio duomenis, tai taip pat atsispindės mažėjančioje tendencijoje.
Nebent atsitiktų kas nors neįprasto, dėl ko sukčiavimo mastai staiga išaugtų. Tačiau vertinant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, situacija akivaizdžiai gerėja. Natūralu, kad sukčiavimai tikrai nedingo ir nedings. Staiga nepasidarys taip, kad visuomenėje ar visame pasaulyje nebeliks sukčiavimo. Tačiau ženklai, kad mes jau gebame jį valdyti, yra akivaizdūs.
Dažniausi sukčiavimo atvejai
Kokius galėtumėte išskirti dažniausius sukčiavimo būdus šiuo metu Lietuvoje?
D. Uosytė: Lietuvoje išlieka labai aktyvus „phishing“ sukčiavimas, arba vadinamasis duomenų viliojimas. Tai standartinės SMS žinutės apie gautas baudas, nesumokėtus mokesčius, prašymus patikslinti prekių pristatymo adresą ir panašiai.
Prieš dvi savaites buvo istorija, kai gyventojai masiškai gavo žinutes, raginančias sumokėti baudą. Net neaišku, už ką, tačiau gyventojai uoliai ėmė spausti nuorodas ir mokėti baudas, nors pačioje žinutėje net nebuvo rašoma, už ką tą baudą reikia mokėti. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokio turinio tos žinutės, kas jas rašo, kas siunčia, kokie siuntėjai, kokios pateikiamos nuorodos ir kur jos nukreipia.
Duomenų viliojimas tikrai visuomet yra aktyvus. 2025 metais tai buvo viena aktyviausių sukčiavimo tipologijų. Jeigu nesuklysiu, buvo apie 17 tūkst. atvejų. Šių metų pirmąjį pusmetį jis taip pat išlieka aktyvus – dėl šio sukčiavimo būdo nukentėjo apie 3 tūkst. asmenų. Kitas aktyvus sukčiavimo būdas, kalbant apie fizinius asmenis, yra investicinis sukčiavimas ir negautos prekės.
Kai žmonės socialiniuose tinkluose randa patikusią prekę arba pardavėją, iš kurio norėtų ją įsigyti, sumoka pinigus, tačiau prekės negauna arba vietoj jos gauna kažkokį neaiškaus turinio siuntinį. Sakyčiau, šiuo metu šios trys sukčiavimo tipologijos, kalbant apie fizinius asmenis, yra populiariausios šalyje.
Jeigu telefono ekrane rodomas banko ar kitos institucijos numeris, ar galime pasitikėti, kad iš tiesų skambina tos institucijos atstovas? O gal tai gali būti sukčiai?
D. Kuliešius: Šimtu procentų pasitikėti tikrai negalima, nes šiais laikais sukčiai nesunkiai suklastoja ir telefono numerį, ir pavadinimą. Gali prisistatyti banku, investicine bendrove. Todėl budrumas ir rūpestingumas yra labai svarbūs principai, kurių turi laikytis kiekvienas. Taip pat yra papildomų reikalavimų, taikomų operatoriams, ir priemonių, kurias gali rinktis ir renkasi paslaugų teikėjai, siekdami apsaugoti vartotojus.
Nuo 2023 metų pabaigos galioja Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklės, kurios leidžia ryšių paslaugas teikiantiems subjektams su vartotojams paslaugas teikiančiomis įmonėmis, pavyzdžiui, SEB banku, Lietuvos paštu ir kitomis bendrovėmis, suderinti savo identifikacinius žinučių arba numerių požymius.
Tokiu būdu operatoriai užtikrina, kad vartotojus pasiektų tik tuos identifikacinius požymius atitinkančios žinutės arba skambučiai. Tačiau ši priemonė nėra privaloma. Ją paslaugų teikėjai renkasi savo nuožiūra, jeigu nori apsaugoti vartotojus. Mūsų žiniomis, didžioji dalis pagrindinių paslaugų teikėjų yra sudarę šias sutartis, tačiau yra ir tokių, kurie to nepadarė.
Kaip jau buvo minėta, pastarosiomis savaitėmis gyventojai gauna žinutes apie būtinybę susimokėti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus arba prisijungti prie „Regitros“ puslapio. Gali būti, kad būtent šie paslaugų teikėjai nėra suderinę savo identifikacinių požymių, todėl tokios žinutės pasiekia vartotojus.
Sukčiai labai aktyviai naudojasi skaitmeninėmis platformomis, perka daug reklamos, stipriai į tai investuoja. Jų tikslas – kad gyventojai, daug laiko praleidžiantys socialiniuose tinkluose, pastebėtų jų dėmesį patraukiančią reklamą, paliktų savo kontaktus, o vėliau tuos kontaktus sukčiai išnaudotų bandydami prisiskambinti arba siųsdami žinutes.
Norėčiau dar šiek tiek apžvelgti naujausias aktualijas ir tendencijas. Pašnekovė minėjo, kad nuo liepos mėnesio statistikoje matome besikeičiančią tendenciją – ryškiai sumažėjo skambučių skaičius. Tai susiję tiek su atliktomis kratomis visoje Ukrainos teritorijoje, tiek su priemonėmis, kurias Lietuva ir kaimyninės valstybės taiko siekdamos atpažinti klaidingus ir žalingus skambučius.
Jeigu šių metų pikas buvo liepos mėnesį, kai per savaitę buvo fiksuojama apie milijoną skambučių, tai nuo rugpjūčio mėnesio tendencija pasikeitė – sukčiai perėjo prie žinučių siuntimo. Žinutės plačiąja prasme – ne tik tradicinės SMS žinutės, kurias siunčiame naudodamiesi operatorių paslaugomis, bet ir žinutės visose skaitmeninėse platformose, tokiose kaip „Messenger“, „WhatsApp“ ar „Telegram“.
Nuo rugpjūčio mėnesio šios žinutės labai plačiai naudojamos siekiant suvilioti gyventojus spausti nuorodas, palikti savo asmens duomenis ir dėl to prarasti lėšas. Šiuo metu blokuojamų skambučių skaičiai nėra ypač dideli, tačiau turime stipriai išaugusį pranešimų apie žalingas žinutes visose platformose skaičių.
Gyventojų pranešimai apie sukčius
Kuo pranešimas apie sukčių naudojamą telefono numerį gali padėti, jeigu sukčiai nuolat keičia numerius? Pavyzdžiui, gyventojas praneša apie vieną numerį, jis užblokuojamas, bet sukčiai gali pasirinkti kitą.
D. Kuliešius: Kalbant apie tai, kaip operatoriai apskritai atpažįsta žalingą srautą, gyventojų pranešimai yra vienas efektyviausių būdų nustatyti, kad toks srautas egzistuoja. Anksčiau turėdavome apie 150 pranešimų per dieną, o šiuo metu vartotojų pranešimų skaičius sumažėjęs iki maždaug 50 pranešimų per dieną. Tai taip pat susiję su mažesniu sukčių aktyvumu.
Šie duomenys centralizuotai suvedami į vieną sistemą. Juos mato tiek policija, tiek Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris, gavęs informaciją, blokuoja nuorodas. Prieigą prie šios informacijos taip pat turi operatoriai ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Visos šios institucijos, vienoje vietoje matydamos gyventojų pranešimus, gali į juos reaguoti.
Tai reiškia, kad kai gyventojas praneša, jog iš tam tikro numerio jam skambino sukčius arba žinute buvo atsiųsta žalinga nuoroda, institucijos gali reaguoti – blokuoti nuorodą arba atlikti analizę.
Pavyzdžiui, nustatyti, kokiu keliu keliauja skambutis, iš kokio tinklo jis siunčiamas, ar tai pavienis skambutis, ar iš to numerio siunčiamas didžiulis skambučių srautas, ir atitinkamai imtis veiksmų. Taigi gyventojų pranešimai labai stipriai padeda apsaugoti didelę dalį visuomenės.
Šią „Dienos pjūvio“ laidą remia Medijų rėmimo fondas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
