Ne mes tokie - gyvenimas toks.. Paprasciau niekas nenori prasidedit paskui tureti problemu, kam man jeigu niekas kitas nieko nedaro? Tai ziauru bet tokia realybe zmones atbuke kitu skausmui mirciai.. As gi jo nepazistu kam lysti. . Tai netik konkretaus vaiuotojo ar keleiviu kalte visas visuomene tokia ir nieko cia nepakeisi.

kukas, komentaras tikra bomba, repas :D

tegyvuoja abejingumas
niekas nenorejo mirti

reikejo uzrasyti antraste: "NIEKAS NENOREJO MIRTI"

Sveika atvykus į realybę. Taip, mes mirštame autobusuose, mirštame vieni ir apsivėmę. Taip, mes negrįžtam pas savo šeimas. Mes pastoviai apgaudinėjam vienas kitą, mes nieko prieš ir žudyt vienas kitą, ir visas mūsų humanizmas tėra manevras kitų budrumui užmigdyti - gal atsiras pora durnelių mumis brangiaisiais besirūpinančių, kai patys po kėde autobuse gulėsim? Mes, žmonės, niekada nebuvome kitokie, ir mūsų nėra kitokių. Ir tik todėl mes esame tie kas esame (juk mes pasaulio valdovai) mes tokie balti, gražūs ir pūkuoti! Ir greitasis autobusas turi važiuoti į stotį, o ne kažką reanimuoti. Linksmų Kalėdų, broliai ir sesės!

Abejingumas, sakyciau, visiskai naturalus dalykas siuo atveju. Paziurekit, kokiu nemalonumu susilaukia neabejingi, gaivinti ir padeti puole zmones:ne taip gaivinai, ne taip paguldei, per stipriai paspaudei ir sulauzei, per trumpai/ per ilgai darei dirbtini kvepavima, tuo metu kazkokie nelaimelio daiktai dingo,- apiplesei, ir t.t. Ir pan. Tai ko stebetis? Kitas dalykas- pijokai ant kiekvieno kampo isgriuve. Nieks su jais ir nenori prasidet... O kai istinka nelaime ir tikrai tos pagalbos reikia -likimo ironija- pats turi ja ir issikviesti...