Balsas.lt redakcija vėlų penktadienio vakarą gavo laišką apie sostinės greitajame autobuse įvykusią nelaimę. Gyvybę bandžiusius išgelbėti asmenis šokiravo aplinkinių abejingumas.
"Visą kelią namo galvojom kaip įmanoma nekreipti dėmesio į žmogų kuris guli pirmose eilėse vidury sėdynių kniubščias pilname autobuse žmonių. Tiesa pasakius, nežinau...
Gruodžio 13 dieną po dienos darbų Rygos stotelėje įlipome į greitąjį 2G autobusą, Santariškės – Stotis. Autobusas pilnas žmonių gale net susigrūdę, o priekinės autobuso eilės laisvos. Nuėjome atsisėsti, ir pamatėme „priežastį“ kodėl autobuso priekis buvo tuščias, o galas sausakimšas. Tarp sėdynių buvo kniūbščias suklupęs žmogus, galvą įrėmęs į autobuso grindis, nejudėjo. Panašu, kad jis buvo išgėręs tačiau tvarkingai apsirengęs. Man kilo įtarimas, juk žmogus ne šiaip parklupęs... Su draugu atkėlėme žmogų, ištiesėme, patikrinau pulsą, jo neapčiuopiau... Pradėjome šaukti vairuotojui, kad stotų. O jis visiškai ramiai sako – „girtas, aš jau nuo santarškių jį vežu. Stoty greitoji paims.“ Pradėjau šaukti, kad jis jau mėlynuoja ir kad tučtuojau sustotų. Iškvietėme greitąja. Draugas tuo metu prasegė marškinius, tačiau žmogaus veidas ir ausys pradėjo dar labiau mėlynuoti. Į mus abejingai žiūrėjo keleiviai, net su tokia nuostaba ir pasišlykštėjimu, kad kam mes visa tai darom. Viršuliškių stotelėje vairuotojas šiaip ne taip sustojo ir sako“ tai gal išneškit jį“, lyg jis būtų koks daiktas ne žmogus. Priėjo kita mergina taip pat patikrino pulsą. Vairuotojas tik skėsčiojo rankom ir viskas. Sakė, kad pradžioje prie Santariškių kvietė greitąją, tačiau buvo daug klausimų: kurioje vietoje? kaip patikrinti žmogaus būklę? tiesiog jo galva per daug klausimų ir jis nusprendė „aj kas čia bus nuvešiu iki stoties reik maršrutą pabaigti“. Ar žmogus bulvė, kad galima būtų taip spręsti? Isteriškai rėkiant privertėme vairuotoją sustoti Viršuliškių stotelėje, nors tas ir nenorėjo. Iš viso autobuso kuriame, apie 20.30 val buvo tikrai daug žmonių, buvo tik trys žmonės, kuriem rūpėjo kito žmogaus sveikatos būklė. Po 8 min atvažiavo greitoji, ji žmogų gaivino 30 min, tačiau jo gyvybės neišgelbėjo. Jis mirė. Greitosios darbuotojas sakė, kad net 10 minučių galėjo išgelbėti šiam žmogui gyvybę...
Nežinau ar mano prigimtis tokia, kad visus kaltinu, tačiau mane šokiravo žmonių abejingumas, ir vairuotojo nežmoniškumas. Greitąjai konstatavus mirtį dar pastovėjome prie autobuso, norėjome sulaukti policijos, tikrai buvo toks pyktis, tačiau ką mes pasakysime? Kad vairuotojas buvo abejingas ir jam nerūpėjo, ar kad mūsų visuomenė tokia supuvusi, kad net baisu pagalvoti, kad net į žmogaus gyvybę visiems nusispjaut? Nebelaukėme policijos... Pajudėjome namų link, tik tos mintys galvoje nedavė ramybės, jaunas vyras kokių 40 metų, na taip gal kažką šventė penktadienis juk, išgėrė, o šiandien pas savo šeimą negrįš namo... Kokioje visuomenėje mes gyvename, kokioje aplinkoje augs mūsų vaikai, jei net žmogaus gyvybė yra nieko verta???
Šiuo straipsniu noriu pasakyti, kad mieli žmonės, nebūkite abejingi, juk gyvenime ne žinia kas nutiks, galbūt Jūs vieną gruodžio vakarą važiuosite namo išgėręs, Jum pasidarys bloga ir Jūs nukrisite tarp autobuso sėdynių, jausite kaip gesta Jūsų gyvybė, o autobuso keleiviai pro jus praeis ir ramiai atsisės autobuso gale, laukdami savo stotelės išlipti...
(Autobusas 2G Santariškės – Stotis, autobuso numeriai VVB 292)"
