Šiurkštus amerikiečių antpuolis prieš taupius vokiečius

Beje-naftos kainos niekas "nenusodino".Kaina nukrito dėl krizės,nes naftos poreikis smarkiai nukrito.Kainas reguliuoja POREIKIS,o ne kazkokie bankų sąmokslai

O ne ,bhangus dhauge:)Pirkimai nėra fiktyvūs.Jei turi milijardą cukrui pirkti,tai tų jį ir išleidi ,pirkdamas cukrų.Viskas -tu jo nebeturi.Milijardas nuplaukė cukraus pardavėjams-tiems,kas jį gamina.Jie ,gavę tokią sumą-vėl puola gaminti cukrų,nes jau labai apsimoka.Jei tu nupirkai cukrų aukšta kaina ir cukraus rinkoje pasirodo per daug-jis ima pigti,o tai reiškia ne cukraus vertės sumazėjima kaip tokio,o jo kainos sumažėjimą,už kurią jau kiti pirkėjai moka.Kur cia esmė.Esmė ta,kad nupirkta cukrų galima bus parduoti tik už sios dienos kaina,o ji gali buti naudinga arba nuostolinga.Cukraus spekuliantui nukritusi kaina gali reikšti bankrotą.O pyragėlių kepėjui -tik mažesnį pelną.

Pats apie milijoninius cukraus užpirkimus (o jie fiktyvūs, dabar naftos "užperkama daug kartų daugiau, negu bus perkama)užvedei ant temos apie bankų spekuliatyvine machinacijas. Prisimenat išaugintą naftos kainą iki 147 dolerio už bačką. Ir staigų kainos nusodinimą. Va, kaip "sukaupiami" trilijonai, kurie brukami valstybių vyriasybėms skolinti. Dabar padėtis primena 1929 m. rudenį. Bankai nieko nesukuria, o kotiruoja trilijoninėmis sumomis orinių dolerių.

Pats apie milijoninius cukraus užpirkimus (o jie fiktyvūs, dabar naftos "užperkama daug kartų daugiau, negu bus perkama)užvedei ant temos apie bankų spekuliatyvine machinacijas. Prisimenat išaugintą naftos kainą iki 147 dolerio už bačką. Ir staigų kainos nusodinimą. Va, kaip "sukaupiami" trilijonai, kurie brukami valstybių vyriasybėms skolinti. Dabar padėtis primena 1929 m. rudenį. Bankai nieko nesukuria, o kotiruoja trilijoninėmis sumomis orinių dolerių.

Tegul kas užginčiją ekonoinę tiesą. Šalis, turinti skolų dauggiau 50% savo BVP, niekada jų neišmokės. JAV skola viršija 90% BVP; Vokietijos - 75%. Kitos pasaulio šalys turi skolų tarp 80% ir 200%. Nereikia nei Šorošo, Krugmano autoritetų, kad suprastum - KRACHAS. Kas taip gausiai finansuoja visas pasaulio šalis- bankrotus? Aš kitaip klausčiau. Kaip sukaupė pasaulio žmonių resursus tam tikras bankų skaičius?

Taip.Visuomenė tapo globalia kartu su internetu ,skype,ar facebooku,forexo globalia valiutų birža ir elektroniniais atsiskaitymais.Ir to niekaip niekaip negalima pakeisti.Visuomenė tik globalės .Yra tik vienas pasaulis be jokių sienų.Dabar KIEKVIENAS va šią sekundę gali pirkti auksą ar medvilnę neribotais kiekiais ir tuo daryti įtaką pasaulinėm kainom ir pačiai ekonomikai.Jei ryte perki 1 000 0000 000 tonų cukraus ,tai tu skatini darbui cukraus gamintojus Kuboje,Senegale,Indijoj ir t.t.:)Tau tereikia įsijungti kompiuterį ir turėti bele kokių pinigų-kad ir tiugrikų:))

Nieko panašaus:)Infliacija signalizuoja apie ūkio augimą.Po prekių pabrangimo seka darboi jėgos brangimas,nes prekes gamina darbas.:)Jei darbas negalės įpirkti prekių(duonos,būsto) ,prekių neparduosi,nes jų tiesiog nereiks.Infliacija visada reiškia ūkio kilimą ir progresą-tačiau ji turi būti ribose,kad visi procesai vyktų proporcingai be "burbulų".Tu nesupranti pinigų esmės,nes tau matematika yr tamsus miškas:)

Kas yra globali ekonomika? Ar ji gali egzistuoti be globalios visuomenės? Kur ji yra? Lietuva yra pasaulio dalis. Globalios visuomenės ir globalios ekonomikos dalis. Lietuvoje yra pusė milijono bedarbių, o, sakykim, JAV skęsta skolose. Ką tai reiškia? - Išleidžia daugiau, nei pajėgia uždirbti. Kur tie užsakymai iš prasiskolinusių šalių, kurie mums leistų uždirbti, o jiems - išlįsti iš skolų? Turbūt akivaizdu, kad jokių globalių interesų nėra. Yra tik paklodės tampymas į visas puses, nors nacionalizmas, atsieit, istorija :) Esmė tame, kad šitie seni p.zdziai nėra teisūs, nes globali teisė - negirdėtas dalykas :)

Infliacija yra pinigų perteklius, palyginus su prekėmis (daiktais ir paslaugomis). Kai pinigų per daug, kyla kainos. Bet brangsta tik prekės, o ne darbo jėga. Infliacija skurdina darbo jėgos pardavėjus, kelia įtampą visuomenėje, stabdo subalansuotą gamybos augimą. Vien tik pinigų spausdinimas didina bankų, o ne pramonės įtaką - visuomenėje įsitvirtina sukto, o ne išradingo proto individai. Tinkamai nekontroliuojant finansų, visuomenė degraduoja. Valstybė ne vien mainais gyva. Atsibuskit. Mes jau pakankamai regime Stašaičio kliedesių rezultatų (nieko negaminkime, visko jau prigaminta - pardavinėkime).

Pigus euras amerikiečiams tikrai nenaudingas.Šie du išmintingi žmonės yra labai teisūs.Jie labiau atstovaujo globalios ekonomikos interesams,nei tiesiog Amerikos.Išsakyta gryna tiesa.