Seimas pradėjo svarstyti du alternatyvius Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti pažeidimų, užfiksuotų stacionariais greičio matuokliais, nagrinėjimo tvarką.
Seimo nario Manto Varaškos teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad už pažeidimus, nustatytus stacionariomis greičio matavimo ir fiksavimo sistemomis, administracinėn atsakomybėn būtų traukiami transporto priemonių savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys).
Kaip teigia projekto autorius, procesas taptų paprastesnis. "Policijos įstaigoje gavus duomenų apie pažeidimą, iš karto būtų nustatomas transporto priemonės savininkas. Jam būtų išsiųstas pranešimas apie pažeidimą ir vėliau būtų priimamas nutarimas. Transporto priemonės savininko kaltė dėl padaryto pažeidimo (ar būtent jis padarė pažeidimą) šio tyrimo metu nebūtų nustatoma. Kadangi už pažeidimus, užfiksuotus stacionariomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, numatytas baudos minimumas, todėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, dalyvavimas nėra būtinas", - teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Tačiau Seimo narys M. Varaška atkreipė dėmesį, kad vairuotojai turės teisę skųsti priimtus nutarimus dėl vieno ar kito jų taisyklių pažeidimo, fiksuoto greičio matuokliais, kreipdamiesi į administracinius teismus.
Teikiamu projektu taip pat siūloma sugriežtinti pėsčiųjų, dviratininkų, mopedų vairuotojų, vadeliotojų, gyvulių ar paukščių varovų ir raitelių atsakomybę už tamsiuoju paros metu padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pateikė alternatyvų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektą, kuriuo siūloma nustatyti supaprastintą administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims dėl pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis greičio matavimo ir fiksavimo sistemomis.
Pasak ministro, transporto priemonės savininkui būtų siunčiamas pranešimas apie užfiksuotą pažeidimą, kuriame nurodoma: užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, nuobauda, nurodymas sumokėti baudą per numatytą terminą. Jo teigimu, transporto priemonės savininkas turėtų tris galimybes: sumokėti pranešime nurodytą baudą; ginčyti pažeidimą; tokiu atveju transporto priemonės savininkas arba kitas transporto priemonę vairavęs asmuo turi per 40 dienų nuo pranešimo gavimo ar įteikimo dienos atvykti į policijos įstaigą; nurodyti kitą asmenį, kuris vairavo transporto priemonę pažeidimo metu ir kuris sutinka su pažeidimu.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nepateikus policijai dokumentų, įrodančių, kad asmuo administracinio teisės pažeidimo, užfiksuoto stacionariomis ar mobiliomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę, arba transporto priemonę vairavusiam asmeniui nustatytu terminu be pateisinamos priežasties neatvykus į policijos įstaigą, transporto priemonės savininkui (valdytojui) būtų surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas už transporto priemonės nepriežiūrą.
Seimas po pateikimo pritarė ir M. Varaškos, ir E. Masiulio pateiktiems projektams, kuriuos dar svarstys Seimo komitetai. Toliau Seimas ketina svarstyti juos pavasario Seimo sesijoje.
