Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Jauniems studentams rugsėjis – įtemptų paskaitų ir mokslų pradžia. Per pertraukas jie būriuojasi, bendrauja, o kai kurie išsitraukia ir cigaretę. Vadybą anglų kalba studijuojantis ukrainietis Zakharas atvirai pasakoja – rūkyti pradėjo būtent dėl noro susibendrauti.
„Jei nori su jais suartėti, eini į paskaitas, bendrauji ir pradedi kartu rūkyti. Taip ir aš pradėjau. O dabar, tiesą sakant, man tai tiesiog patinka“, – sakė studentas Zakhar.
O kitų studentų atsipalaidavimo įpročiai labai įvairūs.
„Aplink mane tai tikrai, realiai, kas antras rūko.“
„Pereina nuo „veipų“ prie cigarečių.“
„Viską – alų, ne alų, vyną, šampaną – nuo progos, nuo oro sąlygų priklauso.“
„Yra ir tokių, kur, biškį, ant pijokavimo ribos sėdi. Būna išeini į miestą, vieną kitą gėrimą pasiimi ir žiūri – kitas, jau matai, trečią „Negronį“ siurbia... Okay, matosi – iš tėvo geri genai paimti.“
Drastiškas narkotikų ir elektroninių cigarečių paplitimas Lietuvoje
Ir statistika rodo, kad žalingų įpročių daugėja. Narkotikų gyvenime bent kartą bandė jau kas ketvirtas šalies gyventojas, kai 2021-aisiais tokių buvo vos 14 procentų. Bendrą rodiklį aukštyn kelia vyrai – moterys narkotikus vartoja maždaug trečdaliu rečiau. Dažniausiai pirmą kartą narkotikus išbando jaunystėje – tarp 16 ir 25 metų. Populiariausios išlieka kanapės – jas yra bandęs kas penktas. Tai atskleidžia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimas.
„Lietuva nėra izoliuota. Turbūt tai, kas vyksta pasaulyje ir Europos rinkose, tą ir turime“, – kalbėjo kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė.
„ – Praeini, ir toks šleifas seka. – Kanapių šleifas? – Jo.“
„Aš užuodžiu – Antakalnio gatvėje gyvename… Kaip vertinu? Nu, jei padeda, tai prašom.“
„Ko gero, per silpni įstatymai, apribojimų per mažai būtų. – Manot, reikėtų daugiau? – Manau, tikrai padėtų.“
Per 5 metus smarkiai, kone dvigubai išaugo ir elektroninių cigarečių vartojimas – per pastarąsias 30 dienų jas vartojo beveik 15 procentų gyventojų. Dažniausiai išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas paskatina smalsumas – tokią priežastį nurodė beveik 43 procentai apklaustųjų. Dar 28 procentai norėjo apsvaigti ar atsipalaiduoti, o maždaug 15 procentų – pritapti prie kitų.
„Iš pradžių prasideda kaip smalsumas, kadangi visi aplinkiniai tai daro – koks jausmas, pojūtis“, – minėjo studentė.
„Daugiausiai pilami sintetiniai kanabinoidai, tai yra medžiagos, kurios imituoja kanapių poveikį. Dar viena tendencija – kristalai, kristė, katinonai, tie kristaliukai ištirpinami elektroninių cigarečių skysčiuose. Vieno įtraukimo gali užtekti, kad tiesiog numirtų“, – aiškino kontrolės departamento patarėja Rasa Povilanskienė.
Nors apskritai alkoholį lietuviai vartoja rečiau, daugėja geriančių nesaikingai. Bent kartą per savaitę šešis ar daugiau alkoholinių gėrimų vienu kartu išgeria jau 11 procentų gyventojų.
„Šešios 200 ml stiklinių alaus jau yra per daug, arba 100 ml vyno – šešios stiklinės. Išgeria per vieną vakarą visą butelį vyno“, – tikino vyriausioji specialistė Aura Rutkauskė.
Toksikologai siunčia pavojaus signalus
Į toksikologų rankas kone kasdien patenka 20–40 metų pacientai, apsinuodiję įvairiomis medžiagomis. Juos kamuoja pykinimas, vėmimas, haliucinacijos.
„Širdies plakimas – atrodytų, kad tuoj mirs, tirpimai įvairūs. Pavojinga net ir širdies sustojimas“, – pasakojo klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė.
Specialistų teigimu, rinkoje kasmet atsiranda apie 50 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, o viename produkte jos gali būti sumaišytos net kelios.
„Galim nustatyti ir tris, ir keturias, ir penkias medžiagas vienoje medžiagoje. Priešnuodžio šitos medžiagos neturi. Mes negalim sustabdyti medžiagos veikimo. Galim tik padėti išlaukti žmogui, kol poveikis praeis“, – sakė G. Mikulevičienė.
Kontrolę apsunkina ir tai, kad visoje Europoje nėra vienodo šių medžiagų reguliavimo. O pats pirkimas vis dažniau persikelia į internetą ir programėles.
„Be jokio fizinio kontakto. Tiesiog parašau, ko noriu, atsiunčia koordinates, gaunu „dead drop’o“ tašką ir viskas“, – minėjo R. Povilanskienė.
Naujausiame tyrime dalyvavo beveik 5 tūkstančiai gyventojų, jų amžius – nuo 16 iki 64 metų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
