nesinorėtų Dalios Kuodytės, kaip motinos.. :)

Kas mus apsaugos nuo mūsų "teisėsaugos"? Ar jaučiatės saugūs? Ar jaučiatės turintys teisių? Aš nebe. Ar manote esantys kažkuo įpatingi ir dėl to saugūs? Turbūt tuomet kažką pažįstat, kas Jūsų nuomone jumis pasirūpins. Argi neapgailėtina?

kaip galima atiduot mergaite motinai, kuri meluoja visiem i akis,kas ji per motina isvis, kazkaip panasu kad ja pacia gasdina tie patys apsauginiai-pedofilai, juk tokios melynes po akimi tikrai diedukas 75 metu negalejo uzstatyt, nebent butu prisipumpaves steroidu, o is jo isvaizdos vargu ar taip yra. :) ir galu gale pati mergaite nenori pas mama,tai kaip tada galima tiek traumuot vaika ir siust ja bala zino kur?

Aišku kad ant kitų ir šiaudą pastebime, o ant savęs ir mėšlo krūvos nematome...

Kalbant apie dabartine demokratija, rinkimus, kam eiti, jei nuo rinkimu nieko nepriklauso? Kam dalyvauto procese, jeigu esi isitikines, kad jo metu tave paprasciausiai apgaudineja? Egzistuoja kazkokie pasamoningi motyvai, kuriu skatinami rinkejai eina i rinkimus. Eina, kadangi visi kiti eina. Eina, nes sitaip gali pajausti savo reiksminguma. Eina, nes visada eidavo. Eina, kad gautu isgerti bufete. Taciau visa tai neturi jokio rysio su samoningu politinio elito isrinkimu.

Pripazinkime, kad rinkimai - tai iliuzija, kad zmones renkasi. Realybeje pasirinkimas tautai, zmonems yra ipersamas kapitalo. Zmonems leidzia pasirinkti, kai kalba eina apie nieko nesprendziancius klausimus, ir tai pries jiems pasirenkant, dazniausiai smarkiai perplaunamos smegenys, kad neivyktu kokiu netiketumu.

Paprastai tariant, zmonems pasiulomi du obuoliai, raudonas ir zalias, ir liepiama pasirinkti. Prasideda audringos diskusijos, paskui – rinkimai ir, pagaliau, kulminacija – balsu skaiciavimas. O paskui pradedama kalbeti, kad tauta atstume kriauses, bananus ir vynuoges, nes labiausiai megsta obuolius. Esant ribotam galimu atsakymu pasirinkimui, rinkimu rezultatai aiskus is anksto: kad ir kas atsitiktu, visi nubalsuos uz obuolius. Rinkimai – tai fikcija, o demokratija – politine demagogija.

Prie demokratijos visuomene turetu kontroliuoti valdzios veiksmus. Juk is tiesu, jeigu zmogus negali kontroliuoti proceso, tai kaip jis gali kalbeti, kad ta procesa valdo? Jeigu mes adekvaciai suvokiame realybe, tai nesakysime, jog valdome snaigiu kritimo uz lango procesa, juk mes sio proceso nekontroliuojame.

Visuomeneje zmones negali tiesiogiai kontroliuoti valdzios, negali kontroliuoti ir netiesiogiai, o is to iseina, kad demokratine visuomenine valdzios kontrole yra is principo neimanoma.



Bijomasi pripazinti, kad pakankamai dideleje visuomeneje tauta gali kontroliuoti valdzia tik tuo atveju, kai pasalinami nuomone formuojantis tarpininkai tarp valdzios ir zmoniu ir tauta tiesiogiai gales paveikti valdzia. O tai imanoma tik tuomet, kai zmones iseina i gatves, pageidautina, apsiginklave. Tik tokiu atveju, kai visuomene pasiryzusi imtis ginklo ne zodziais, o darbais, ir kai tai puikiai supranta ne tik visuomenes nariai, bet ir pati valdzia, tik tokiu atveju imanoma isties efektyvi valdzios kontrole is visuomenes puses. Jokie pamokslai, raginimai buti saziningais, jokios audringos diskusijos niekas netures realaus efekto. Ypac viespataujant kapitalokratijai, kai valdzios atstovus domina tik pinigai ir jie nebeturi nieko svento, uztat tryksta veidmainiskumu ir dirbtiniu sventumu. Moralinis spaudimas tik pralinksmins valdzia. Tik fizine jega gali tureti realu efekta. O turint galvoje, kad stabilioje visuomeneje zmones nesugeba pasipriesinti su ginklu rankoje, apie jokia valdzios kontrole ne kalbos negali buti.

Pakankamai dideleje visuomeneje, kurioje neisvengiamai pranyksta tarpusavio rysiai tarp visuomenes ir valdzios, visuomenine valdzios kontrole imanoma tik tuomet, jeigu ore sklando parako kvapas. Vadinasi, visuomene gali kontroliuoti valdzia, taciau demokratiniu proceduru remuose tokia kontrole neimanoma. Viespataujant demokratijai, valdzia yra absoliuciai nekontroliuojama, o tiksliau pasakius – ja kontroliuoja tik tie, kurie ta valdzia finansuoja.

Siandieniniame pasaulyje sparteja specializacijos procesas, tai pripazista visi ir yra absurdiska, kad didejant specializacijai, staiga atsiranda doktrina, reikalaujanti, kad zmogus susigaudytu dalykuose, kuriuose jis nera specialistas. Kiekvienas turi uzsiimti savo darbu. Tas pats turi buti ir politikoje. Dauguma zmoniu nesusigaudo politikoje ne del to, kad tai yra pakankamai sudetingas dalykas, o del to, kad jiems tai absoliuciai neidomu, daugumai savos seimos interesai, savo verslo interesai yra zymiai artimesni uz valstybes interesus.



Demokratijoje visuomeniniu reikalu tvarkymas visuomet priklauso mazumai, su kuria samoningai ar nesamoningai privalo skaitytis dauguma, tai pats terminas „demokratija“ yra sio atveju labai abejotinas. Paprastu zmoniu nekompetencijos ir neprofesionalumo savybes atveria placias galimybes politinems manipuliacijoms. Atsiradus ir issivyscius masinei ziniasklaidai, sukurus visuomenes nuomones formavimo metodikas, manipuliuoti pasidare zymiai lengviau. Zmones balsuoja ne uz realu zmogu, o uz jo laikrastini ir televizini ivaizdi. Rinkimu metu politikas neretai netgi nezino „savo“ straipsniu turinio ir „savo“ biografijos, kuria jam sugalvojo ivaizdzio specialistai, smulkmenu. Visi rinkiminiai pazadai – tai tik zaidimas su elektoratu. Demokratija tapo apskritai neatsiejama nuo manipuliavimo zmoniu masemis, todel visuomenei neimanoma demokratiskai kontroliuoti valdzia. Todel rinkimai, referendumai visada buna ne tik apribojami tam tikrais remais, bet ir rengiami iki to laiko, kol nebus gautas reikalingas rezultatas. Zmones Vakaruose zino, kad taip visada bus, del to iskart balsuoja uz tai, ka jiems siulo, kad paliktu juos pagaliau ramybeje. O jei tautos valia valdzios netenkina, tai referendumo rezultatus galima paprasciausiai uzmirsti.



Trumpiau tariant, teisinga butu kalbeti ne apie demokratinius rinkimus, o apie politines manipuliacijas – sis terminas itin tiksliai apibudina reiskinio, kuri mes vadiname „laisvais rinkimais“ esme. Jeigu perzvelgsime visa demokratijos evoliucijos istorija, i akis kris viena ryski tendencija: kuo daugiau kalbama apie tautos valdzia, tuo didesnis manipuliavimo visuomenes protais laipsnis. Milziniska vaidmeni manipuliacijose protais vaidina televizija. Kitaip sakant, mes TV iseikvojam beveik tiek pat laiko, kiek ir darbui. Rezultate mes anksciau lanke baznycias, visuomeninius susirinkimus ir nedideles kavinaites, siuo metu didziaja laiko dali praleidzia prie televizoriaus. Manipuliavimas visuomenes nuomone pasieke toki masta, kad tenka kalbeti ne apie didzios daugumos gyventoju naivu patikluma, bet apie ribine ju psichikos busena.

As skaitau, kad tai, kas vyksta, tai tiesiog uzprogramuota, tik kazkaip dauguma vengia sios temos ir tai ne vien Lietuvos problemos. Savo nuomone as seniai issakiau atskyrose pasisakomose apie demokratija. As skaitau, kad demokratija, kokia mes isivaizduojam niekados ir niekur neegzistavo.

DEMOKRATIJA – KAI VISI PILIECIAI DALYVAUJA SALIES VALDYME

Akivaizdu, kad technologiskai neimanoma organizuoti visuomenes valdymo proceso, kuriame dalyvautu visa tauta. O atstovaujamoji demokratija, kai tauta valdo per savo atstovus turi daug trukumu.

Tai ar demokratija imanoma?

Problema tame, kad Pakankamai dideleje visuomeneje neimanoma organizuoti valdymo proceso, kuriame dalyvautu visi visuomenes nariai.

Dauguma visuomenes nariu neturi reikalingu ziniu ir sugebejimu, zmonems apskritai neidomus visuomenes valdymo procesas. Paprasto zmogaus savybes, tokios kaip neprofesionalumas, nesuinteresuotumas nepadeda demokratinio mechanizmo funkcionavimui. Sociologiniu apklausu duomenimis, is balsuojanciu uz vienus ar kitus kandidatus zmoniu tik 2-3% skaite bent siokia tokia programine medziaga. Apklausos rodo, kad tik 2% zmoniu sugebejo prisiminti savo deputato pavarde. O tokiu, kurie sugebetu suformuluoti vienos ar kitos partijos programinius postulatus – apskritai yra vienetai, zmones jau po keliu menesiu po rinkimu nebeprisimena, uz ka jie balsavo ar kuris deputatas atstovauja ju interesus seimo ar savivaldos lygmenyse.

Taciau negalima zmoniu kaltinti tuo, kad jie nesusigaudo ivairiu partiju ir judejimu programose. Juk vargiai ar lituanistas gali tobulai perrinkti automobilio varikli, o sociologas tobulai muryti sienas. Ar aklas zmogu gali tapyti, o nebyli – dainuoti, bet mes politikoje matome butent tai. Problema tame, kad valdytojais tampa asmenis, kuriu gamta neapdovanojo valdymo sugebejimais. Todel daugelio isrinktuju valdytoju poelgiu apskritai neimanoma paaiskinti normalia logika.

Signataras K.MOTIEKA, 2012-04-04 RESPUBLIKOJE:,,Atskirų darbuotojų veiksmai šiuo atveju primena bepročių ir NEMOKŠŲ veiksmus". ,,Seimo nariaituri teisę kištis į teisėsaugos klausimus ir spręsti, ar pakanka įstatymų teisingumui užtikrinti". G.Kryževičiaus pareiškimas apie pūlinį sistemoje-palaidota Garliavos byla vienu žodžiu.Koks teisėjas išdrįs priimti kitokį sprendimąir pasipriešinti Aukščiausiojo Teismo pirmininkui? Neįmanoma dabar pedofilijos bylų ištirti objektyviai.O klysta ir teisėjai. ///

Kaip galima atiduot mergaitę žmogui,tegu ir motinai(jeigu ją galima taip vadinti),kuri vaikšto su apsauga? Ar Deimantę į mokyklą lydės apsauga? Ar eidama su "mama" pirkti sąsiuvinių ir pieštukų vesis kaukėtus dėdes? O gal tiesiog žus abi su Stankūnaite kokioj nors tragiškoj autoavarijoj sekančią dieną po "grąžinimo"? Jau žiniasklaidoj pasirodė nuteikiantys straipsniai-maždaug kol neatiduos mergaitės biologinei motinai,pedofilijos bylos pradėti svarstyti negali,taigi ji(byla) bus atidėta.MERGAITĖ-VIENINTELĖ LIKUSI GYVA LIUDININKĖ.Pasvarstykit patys-kodėl taip svarbu ją atiduoti motinai,kuri pati turėtų būti įtariamąja pedofilijos byloje.