Gegužės pradžioje taryba priėmė sprendimą netaikyti tarybos nario A.Jozonio įgaliojimų netekimo procedūros, gavusi atitinkamą komisijos išvadą.
Kovo pabaigoje taryba buvo sudariusi komisiją aiškintis, ar dėl interesų konflikto yra pagrindas pradėti socialdemokrato mandato panaikinimo procedūrą, teikimą tam buvo pasirašę 11 tarybos narių iš 21.
A.Jozonis sako, kad sprendimas ir negalėjo būti kitoks, nes jį pašalinti iš tarybos bandyta už dar praėjusią kadenciją padarytą pažeidimą, kai nė negaliojo su tiesioginiais mero rinkimais susijusi nuostata, leidžianti tarybai inicijuoti mandato panaikinimo procedūrą.
„Praėjusią kadenciją buvo vienas tarybos sprendimas, susijęs su šilumos ūkiu, dėl šildymo kainos, aš balsavau „už“, o kadangi mano tėtis dirba šilumo ūkio vadovu, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino jau šioje kadencijoje, kad supainiojau viešuosius ir privačius interesus, kadangi mano balsas buvo lemiamas. Tuo pagrindu tarybos narių pozicijos grupė padavė prašymą tarybai, kad išnagrinėtų situaciją ir pradėtų procedūrą dėl mandato panaikinimo, 11 tarybos narių po juo pasirašė, turbūt neįsigilinę, kad tas straipsnis įsigalioja tik nuo naujai surinktos kadencijos, įstatymas atgal negalioja“, – BNS situaciją aiškino A.Jozonis.
„Pažaidė tarpusavy politinį žaidimą, ir viskas. Mano požiūriu, pademonstravo tik savo teisinę nekompetenciją“, – situaciją komentavo opozicijos atstovas.
Širvintų rajono savivaldybės Etikos komisija A.Jozonį pripažino pažeidus etiką dėl penkių epizodų, kai 2014 metų pabaigoje ir 2015 metų pradžioje balsavo su bendrove „Širvintų šiluma“ susijusiais klausimais. Medžiagą įvertinusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad keturi sprendimai buvo formalūs, jais „Šilumos ūkio“ tarifai konvertuoti iš litų į eurus ir tik dėl vieno epizodo sutinka, kad nenusišalindamas A.Jozonis pažeidė įstatymą.
Širvintų merė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė teigė esanti nustebinta tokio VTEK sprendimo.
„Mes kreipėmės į VTEK, aišku, ne mums spręsti (dėl komisijos spendimo pagrįstumo), bet paskaitę jų sprendimą buvome lengvai šokiruoti. Ir po atsakymo tarybos nariai, vadovaudamiesi nauju įstatymu, kreipėsi, kad būtų sudaryta komisija spręsti šį (mandato panaikinimo) klausimą, bet komisija nusprendė toliau netęsti procedūros“, – BNS sakė Ž.Pinskuvienė.
„Mes matome akivaizdų pažeidimą, jei sūnus – vicemeras, tėvas – „Šilumos ūkio“ direktorius ir akcininkas, o sūnus, eidamas atsakingas pareigas, nenusišalina balsuodamas tokiais klausimais. Vieniems galioja vienokie įstatymai, kitiems – kitokie, bet kadangi gavome tokį išaiškinimą, viskas tvarkoj, sukurti precedentai ir kitų tarybos narių atžvilgiu, kad nėra būtina nusišalinti, nors ir šeimos nariai artimiausi susiję su tom įmonėm“, – kalbėjo merė.
Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, kartu buvo apsunkinta mero nušalinimo procedūra bei įtvirtinta galimybė panaikinti tarybos nario mandatą tarybos sprendimu. Pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario–mero įgaliojimų netekimo procedūrą dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių veiksmų gali pradėti ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Iki tol savivaldybės tarybos nario mandatą panaikinti galėjo tik Vyriausioji rinkimų komisija, konkrečiai apibrėžtais atvejais, pavyzdžiui, neatsisakius nesuderinamų su mandatu pareigų.
Tuomet sudaroma komisija, turinti išnagrinėti iniciatorių nurodytus pažeidimus, ji teikia išvadą, kurią apsvarsčiusi taryba priima vieną iš sprendimų: kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar buvo sulaužyta priesaika, arba nevykdyti įgaliojimai arba procedūrą nutraukia.
Ši nuostata įsigaliojo 2015 metų kovą išrinktoms naujos taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį.
Iki šiol yra vienintelis atvejis, kai taryba siekdama panaikinti tarybos nario–mero mandatą kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą – teismas sprendžia, ar Raseinių meras „darbietis“ Algirdas Gricius nesulaužė priesaikos.
