Šios istorinės vietos Kauno rajone sovietai taip ir nerado – dabar gali pasižvalgyti visi norintys

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

Birutė Andziulienė praveria duris, o palypėjus laiptais – prieš akis tikras šiltnamis, kur auga pomidorai, svogūnai ir kitos daržovės. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuviai niršta dėl mokesčių betvarkės Seime: „Nieko neina suprasti“

Iš traukinio iššokęs ir pabėgęs rusas atvėrė opią problemą: „Čia ne juokas“

Lietuviai įvertino mokesčių pakeitimus: „Niekados ubagui lengviau nebuvo ir nebus“

Šiltnamio viduje jokia užuomina neišduoda spaustuvės egzistavimo. Moteris turi specialų įrankį, kuris ir atveria vartus į požemius. 

„Štai tokiais tuneliais mes leidžiamės į spaustuvę po žeme“, – rodė Birutė. 

Pasak moters, šiai pogrindinei veiklai jos vyras Vytautas ilgai ruošėsi. 

„Jis dirbo spaustuvėje ir susidėvėdavo tos mašinos, jas nurašydavo į metalo laužą, jis atsirinkdavo geras dalis ir taip kaupė“, – sakė Birutė. 

O trūkstamas spausdinimo mašinos dalis prašė pagaminti tekintojų. 

„Jie teiravosi, kam reikia tokių keistų detalių, tai jis paaiškino, kad daro pragaro mašiną“, – juokėsi moteris. 

Vieną puslapį rinkdavo apie valandą

Ir išties užkūrė tikrą pragaro mašiną sovietų valdžiai – 1978 metais ėmėsi spaustuvės įrengimo, iškasė patalpas, o žemėmis lygino aplinkinius duobėtus Salių kaimo Kauno rajone keliukus. Po dvejų metų suūžė spausdinimo mašina. 

„Vytautas, išmokęs spaustuvininko amato, suprato, kad okupacijai galima priešintis ne tik ginklu, bet ir spausdintu žodžiu“, – sakė Birutė. 

Tekstus Vytautas Andziulis rinko pats vienas ir dirbo neskaičiuodamas valandų. 

„Maldynėlio „Garbė tau, Viešpatie“ 8 puslapiukai. Vieną puslapėlį renka apie valandą, jei maldynėlis 170 puslapių – tiek ir buvo rinktas“, – aiškino Birutė. 

Paruošti leidiniai keliaudavo pas bičiulį Juozą Bacevičių į Šakių rajoną. 

„Susikraudavom pundus spaudinių, ant jų paklodavom patalą ir vaikams sakydavom, kad važiuojam pas dėdę Juozą grybauti, uogauti“, – pasakojo moteris. 

Veikė iki nepriklausomybės atkūrimo

Iš ten spaudiniai pasklisdavo po Lietuvą. Pogrindinė spaustuvė veikė dešimtmetį – dienos šviesą čia išvydo 23 pavadinimų religinio, patriotinio, grožinio ir istorinio turinio leidiniai. Išspausdinta apie 140 tūkstančių egzempliorių. Sovietų saugumas taip ir nesuuodė, kur yra ši spaustuvė. 

„Kad spaustuvė rengiama, dirbama, žinojom trys žmonės – įkūrėjai Vytautas Andziulis, Juozas Bacevičius ir aš, Vytauto žmona“, – sakė Birutė. 

Net Andziulių vaikai nežinojo, kas slypi po šiltnamiu, tik stebėdavosi, kad tėvelis ten įėjęs pradingsta. Sako, kartą mažiausias rado įtartiną angą – teko jam pameluoti. Spaustuvė dirbo iki nepriklausomybės atkūrimo – dabar čia veikia muziejus, į jį patekti galima tik iš anksto susitarus. 

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.              

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: