Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Saulius Balčiūnas.
Pasak sinoptikų, šeštadienio dieną kai kur truputį palis, pūs pietų, pietvakarių vėjas 6–11 m/s. Temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, dieną 2–7, pietuose kai kur iki 9 laipsnių šilumos. Kol kas Lietuvoje vyrauja žiemiški orai – ketvirtadienį Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Sniego tikimybė maža, tačiau susiformavęs plikledis. Pūs pietinių krypčių vėjas, 7–12 m/s stiprumu. Aukščiausia temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
Penktadienį kai kur šiauriniuose rajonuose nedideli krituliai. Plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0, dieną 1–6 laipsniai šilumos.
Ketvirtadienį daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas iki 18 cm per parą. Žymesnis kritimas, iki 39 cm per parą, stebimas Bartuvoje ties Skuodu. Žymesnis kilimas, iki 32-54 cm per parą, Nemune ties Smalininkais, Širvintoje ties Liukonimis ir Šušvėje ties Josvainiais.
„Atkeliavusi šiluma lems sniego tirpimą, tai turės įtakos žymesniems vandens lygio svyravimams. Ant ledo atsiras vandens, jis pamažu tirps vietoje, silpnės, lūš“, – sako sinoptikai.
Kuršių marios užšalusios, ties Vente ledo storis 48 cm, ties Nida ledo storis 53 cm, ledo irimas 1 balas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė Janina Stankevič trečiadienį sakė, kad dabartinės orų prognozės rodo, jog ledonešis galėtų prasidėti šeštadienį. Visgi, pasak jos, šalyje susidarę ledai gali pajudėti ir vėliau.
Šilutėje, Pagėgiuose, Klaipėdoje jau paruoštos žmonių gelbėjimui skirtos priemonės. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo planą, numatantį konkrečius institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla ragina visuomenę naudotis mobiliąja programėle „lt72.lt“, kurioje pateikiama informacija ir apie galimų potvynių rizikas, veiksmus, kurių reikėtų imtis potvynių metu.
Ugniagesiai, pasak R. Požėlos, savo ruožtu jau dabar yra pasiruošę potvyniams šalyje. Daugiausiai dėmesio, anot PAGD vadovo, skiriama strateginiams taškams, iš kurių pagalba žmones pasiektų greičiau – parengti kateriai, valtys, speciali įranga transportuoti asmenis.
„Mūsų technika, įranga yra jau dabar dislokuota strateginiuose taškuose tokiuose, kaip Šilutė, Pagėgiai, Klaipėda, siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką“, – kalbėjo R. Požėla.
Taip pat, anot jo, siekiant kuo efektyviau blokuoti vandens tekėjimą, ugniagesiai yra paruošę smėlio maišų pilstymo įrenginį, kurį dislokavo šalies viduryje – Kaune. Pasak R. Požėlos, šio įrenginio pagalba galima per minutę pagaminti keturis smėlio maišus. Galimam potvyniui besiruošianti PAGD taip pat yra pasiruošusi ir vandens pumpavimo siurblius, kurių pagalba galima būtų išsiurbti pastatuose atsiradusį vandenį.
Darbdaviai kartais neįvertina pavojų
Ar darbdaviai, remiantis jūsų patirtimi, vis dar yra linkę be tinkamų priemonių siųsti darbuotojus atlikti pavojingų stogo valymo darbų?
S. Balčiūnas: Žinote, taip tiesiogiai neįvardinčiau, kad linkę, tačiau kiekvienas už pastato priežiūrą atsakingas asmuo stengiasi tai atlikti tinkamai. Pastebėjęs kabančius varveklius, kurie krisdami gali sužaloti trečiuosius asmenis, arba matydamas, kad susikaupęs sniegas gali pakenkti stogo konstrukcijoms, jis imasi priemonių.
Čia sakyčiau ne „linkę“, o tiesiog neįvertina visų pavojų arba nesuvokia, kokius pavojus kelia šis darbas. Todėl kartais tikrai lengvabūdiškai pasiunčia savo darbuotojus atlikti šiuos darbus.
Ar didžiausias pavojus – nukristi nuo stogo, ar gali kilti ir daugiau pavojų atliekant tokius darbus?
S. Balčiūnas: Žinoma, kritimas iš aukščio yra pagrindinis pavojus. Kitas pavojus, kaip ir visur, yra tai, kad šiandien išėjus į gatvę matome, jog yra gana slidu. Lietuvos Respublikos sunkių nelaimingų atsitikimų darbe struktūroje paslydimas ir griuvimas sudaro maždaug 40 proc. visų atvejų, tad paslydimas ir griuvimas, dirbant aukštyje ant stogo, kelia didelį pavojų, o pasekmės tampa dar sunkesnės.
Taip pat, jei nesiimama tinkamų techninių ir organizacinių priemonių šalinant varveklius, jie krisdami gali sužaloti trečiuosius asmenis, patį darbuotoją arba jo kolegą. Šiais metais varvekliai gal nėra tokie aktualūs, bet prieš kelerius metus jų buvo labai daug ir didelių.
Tikriausiai pavasario pradžioje tų varveklių ir būna daugiausiai?
S. Balčiūnas: Būtent taip – jie lūžta ir krenta. Atliekant valymo darbus, ta zona turėtų būti aptverta, nes prognozuoti, kur tiksliai kris didelę masę turintys varvekliai, yra sudėtinga.
Kritimo nuotolis horizontalioje plokštumoje gali būti 1 m., gal 3-4, priklausomai nuo aukščio. Visi šie pavojai yra realūs ir darbdavys turi juos įvertinti prieš organizuodamas darbus.
Kaip tinkamai valyti stogą
Kaip tinkamai valyti stogą nuo sniego, kas turėtų būti užtikrinta?
S. Balčiūnas: Yra labai daug faktinių aplinkybių. Pirmiausia – stogo nuolydis, nuo 45 laipsnių nuolydžio stogo sniegas krenta pats, jo valyti nereikia, bet yra mažesni nuolydžiai, nuo kurių valyti būtina.
Tokiu atveju paslydimo pavojus, esant net ir nedideliam nuolydžiui, ženkliai auga. Reikalingos specialios priemonės: arba kolektyvinės, pavyzdžiui, naudoti pastolius ar bokštelius, arba asmeninės – apraišai, tačiau naudojant apraišus, reikia išspręsti klausimą, kur darbuotojas juos prisitvirtins.
Ant plokščio stogo gal kiek paprasčiau, bet vis tiek yra stogo ribos, angokraščiai, ventiliacijos angos, įlajos, kur darbuotojas gali suklupti ar įkristi. Taip pat yra stoglangiai, kurie būna paskaičiuoti taip, kad neišlaikytų tam tikrų apkrovų, tad darbuotojui užlipus ar atsisėdus jie gali lūžti – rizikos veiksnių yra labai daug.
Taip pat klausimas – kaip šalinti sniegą? Tiesiog mesti negalima, zona turi būti vienareikšmiškai aptverta, kad būtų garantija, jog ten nepateks nei tretieji asmenys, nei kiti darbuotojai. Geriausia būtų naudoti atitinkamas sniego nuleidimo priemones, panašias į tas, kurios naudojamos statybinėms šiukšlėms šalinti, bet tai retai kas naudoja.
Varveklių pašalinimui taip pat reikalingos priemonės. Techniškai geriausia būtų pastoliai arba bokšteliai – tai modernu ir gerai, o jei ne – tuomet būtinos asmeninės apsaugos priemonės.
Ar geriausias atvejis būtų, jei kyla klausimų ir neaišku, kaip tai daryti, tiesiog kreiptis į profesionalus, kad jie išvalytų stogą?
S. Balčiūnas: Taip. Surinkti visą prevencijos priemonių spektrą vienam darbdaviui gali būti sudėtinga. Ne visi turi bokštelius, o kartais darbdavys net neturi apraišų, kuriuos galėtų duoti darbuotojams.
O jei ir išduoda apraišus, juos reikia pritvirtinti, o ankeravimo vietų parinkimas irgi būna gana sudėtingas. Profesionalas, patyręs darbuotojas ar patyrusi įmonė, viską mato kitaip ir gali parinkti tinkamiausias priemones.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
