Po stikliniu gaubtu Kretingos muziejuje stovi seniausia Lietuvoje žinoma medinė skulptūra – Laukžemės Madona. Dar 1990-aisiais menotyrininkė Marija Matušakaitė, kartu su ją lydėjusiomis studentėmis ieškodama vertingo religinio paveldo, apsilankė Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje.
Čia, apkaišiotą dirbtinėmis gėlėmis ir apgaubtą užuolaidų audiniu, ji pirmą kartą ir išvydo šią skulptūrą. Kaip tai nutiko, pasakoja tuomet dar studentės, ją lydėjusios menotyrininkės.
„Prie pat sienos, prieblandoje – laikrodžio dėžė, kurioje stovėjo maždaug metro aukščio Marijos su Kūdikiu skulptūra“, – pasakojo menotyrininkės Algė Gylienė ir Ina Drindelytė.
Profesionali menotyrininkė iš karto atkreipė dėmesį į smailią gotikinio batelio nosį. Būtent ši detalė sukėlė smalsumą dėl Madonos amžiaus.
Būtent ji, taip pat rūbų klostės bei Marijos stovėsena, primenanti raidę „S“, padėjo nustatyti, kad skulptūra yra gotikinio stiliaus. Štai kaip atrodė ir kitos to laikmečio Marijų skulptūros.
„Ta pati rūbų drapiruotė, nuogas kūdikėlis, šiek tiek kitokios formos. Rankoje taip pat laikomas obuolys – pasaulio simbolis“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus Kazio Varnelio namų-muziejaus vadovė Daiva Vaišnienė.
Tyrimai nustatė, kokiu metu išdrožta
Šie požymiai, taip pat vėliau atlikti medžio tyrimai, įrodė, kad Laukžemės Madona, nežinomo Centrinės Europos autoriaus, išdrožta dar Vytauto Didžiojo laikais – prieš maždaug 600 metų.
„Šiuo metu iš žinomų Lietuvoje esančių Madonų Laukžemės Madona yra pati seniausia medinė skulptūra ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje“, – teigė D. Vaišnienė.
Anuomet religinės skulptūros būdavo kuriamos ilgai – net keletą dešimtmečių. Vyravo net posakis: medį paruošė tėvas, o išdrožė sūnus. Menotyrininkei atradus šią Madoną, prasidėjo ilgus metus trukusi jos restauracija.
„Ji labai skyrėsi nuo to, kaip atrodė XV amžiuje – buvo perdažyta paprastais aliejiniais dažais, smarkiai pakitusios spalvos“, – sakė D. Vaišnienė.
Pirmą kartą skulptūra perdažyta buvo praėjus maždaug šimtmečiui nuo jos sukūrimo. Paradoksalu, tačiau prieš 500 metų naudoti dažai ją apsaugojo nuo sunykimo.
„Tuo metu naudoti labai kokybiški dažai sukūrė kietą sluoksnį, kuris vietomis išsaugojo pirminį gruntą ir net originalius dažus“, – pasakojo D. Vaišnienė.
Dar viena įdomi detalė – originalioje skulptūroje Kūdikėlis buvo visiškai nuogas. Tačiau bėgant amžiams kažkuriam dvasininkui tai pasirodė nepadoru, todėl jis nurodė meistrams uždengti vaikučio lytinius organus.
Laukžemės bažnyčioje Madona buvo laikoma sieninio laikrodžio dėžėje ne iš nepagarbos. Tuometis kunigas, matyt, įtardamas jos vertę ir amžių, taip bandė ją apsaugoti, apsimesdamas, kad tai – paprasta skulptūra. Sovietmečiu ne viena komunistų ekspedicija iš Lietuvos bažnyčių išvežė daugybę vertingų religinių meno kūrinių, kurių dalis iki šiol nerasta.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
