Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Seime buvo pristatoma paroda „Mirtinos nuodėmės. Tai vyksta šalia mūsų“. Nevyriausybinės organizacijos pasakojo apie liūdną realybę – nesaugiausia vieta moteriai yra jos pačios namuose, o dažniausiai seksualiai išnaudoja vyras, vaikinas, brolis arba dėdė. Seksualinio smurto prevencijos platformos įkūrėja dalijosi, ką atsako moterys, paklaustos, ar yra lytiškai santykiavusios, kai pačios to nenorėjo.
„Tai atsakymas žmonių dažniausias yra juokas. Ir, sako, pff, tai aišku, aišku, kad taip. Ir, sako, kartais net ir kiekvieną savaitę. Arba kada jau mes čia, sako, labai norime. Arba tai nėra maloni patirtis, bet suprantame, kad tai yra santuokos arba santykių pareiga“, – pasakojo „Ribologijos“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.
Seksualinis smurtas Lietuvoje vis dar apgaubtas tylos, baimės ir kaltės jausmo. Pagalbos moterims organizacijų ekspertės sakė, kad kaltę visuomenė dažnai permeta nukentėjusiosioms.
„Tie žmonės, kurie išgyvena prievartą ir kurie atsiveria paskui apie patirtą prievartą, jie tarsi dar kartą turi sugrįžti į tą skausmingą patirtį ir kas yra labai baisu“, – sakė centro „Veda vidus“ įkūrėja ir vadovė Dalia Puidokienė.
Daugiausia smurtą patiria nepilnametės
O statistika atskleidžia žiaurią realybę: vos penktadalis seksualinį smurtą patyrusių asmenų kreipiasi pagalbos. 80 proc. atvejų taip ir lieka nenagrinėjami, o nusikaltėliai nesulaukia jokios atsakomybės.
„Jeigu kalbame apie pačias nukentėjusias, tai tikrai neramina tai, kad dauguma, apie 80%, yra nepilnametės“, – aiškino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko.
„Dar apie 34–40 moterų kreipiasi į teismo ekspertus ir ten taip pat būna apžiūrimos, įvertinamos. Tai tai yra labai nedaug. Ir mes netikime, kad tai yra tikrieji skaičiai“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Daugiau nei 20 metų su nukentėjusiomis moterimis dirbanti dr. Dalia Puidokienė tikino – seksualinis smurtas kasdien griauna gyvenimus.
„Žmogaus keičiasi sąmonė, savęs suvokimas, santykiai. Tokiam žmogui labai sunku užmegzti santykius, kurti, būti tuose santykiuose“, – aiškino D. Puidokienė.
O neigiama visuomenės reakcija, stumianti seksualinio smurto problemą į paribį, nėra menamas reiškinys. Seksualinio smurto prevencijos platformos „Ribologija“ vadovė atkreipė dėmesį į piktas reakcijas, kai keliama seksualinio smurto problema.
„Tas nukentėjusių žmonių kaltinimas, jis gina tik žmones, kurie prievartauja. Kurie naudojasi prievartos narkotikais ir gali nebaudžiami eiti. Tai visuomenės požiūris iš tikrųjų, yra vienas iš svarbiausių dalykų“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.
Dažna problema smurto atveju – abejingumas
Nevyriausybinių organizacijų atstovės tvirtino, kad net ir išdrįsusi kreiptis pagalbos moteris neretai susiduria su policijos pareigūnų ir medikų abejingumu.
„Labai svarbu mokėti tinkamai prie tokio žmogaus prisiliesti. Netempti, nekontroliuoti, nestumti, kad jis greičiau kažką imtų pasakoti“, – kalbėjo D. Puidokienė.
Diskusijoje Seime socialdemokratė Orinta Leiputė siūlė kalbėti apie galimus sisteminius pokyčius, kurie sustiprintų pagalbos mechanizmus nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.
„Aš manau, kad turėtų būti koreguotini dalykai. Tam, kad bent jau gaut pagalbą tinkamu laiku ir kokybišką. Na, o apie švietimą, apie prevenciją, tokių dalykų tai jau čia yra atskiri klausimai“, – aiškino O. Leiputė.
Ekspertės pabrėžė, kad siekiant spręsti seksualinio smurto problemą šalyje būtina užtikrinti kompleksinę pagalbą: tai ne tik visuomenės požiūrio formavimas, o ir reali parama aukoms.
„Išsakyti lūkesčiai, ko tikisi nevyriausybinės organizacijos, dirbančios šioje srityje, iš politikų“, – O. Leiputė.
Specialistai ragina išdrįsti ir patyrus seksualinį smurtą nedvejoti kreiptis pagalbos. Pagalbą nukentėjusiosioms suteikia ir nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
