Parlamentarai, pernai pasididinę atlyginimus ir netrukus prabilę apie krizę, ėmė ieškoti būdų, kaip juos sumažinti, kad sunkmečiu būtų išvien su tauta. Žadėjo dalį uždarbio pervesti į biudžetą arba paaukoti skurstantiesiems, tačiau Seimo Finansų departamento direktorės Danutės Petrauskienės teigimu, tokių prašymų gauta vos kelios dešimtys.
„Mes dar tikslių duomenų nesuvedėme, nes algas mokėsime tik vasario pirmąją, bet yra gal kokių dvidešimt ar trisdešimt prašymų“, – vakar „Respublikai“ sakė D. Petrauskienė.
Socdemai aukoja organizacijoms
Finansų direktorės teigimu, konservatorių prašymai – visi vienodi. Visi nori, kad nuo jų atlygio 15 proc. būtų pervesta į biudžetą. „Balčytis, pavyzdžiui, kitaip prašo – jis nori, kad tuos procentus pervestume į tris fondus. Tačiau dar reikia konkrečiai pažiūrėt, kas ko prašo“, – apie pageidavimus kalbėjo D. Petrauskienė.
Pakalbinus socialdemokratų lyderį Zigmantą Balčytį, pastarasis tuojau ėmė vardyti fondus, kuriems seikės po 5 proc. savo uždirbtų pinigų.
„Aš prašymą parašiau dar prieš naujus metus. Mūsų frakcija buvo nusprendusi pinigus skirti ne biudžetui, nes nematėme, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai. Todėl buvo nuspręsta, kad kiekvienas iš mūsų pasirenka po organizaciją ir savo nuožiūra joms skiria pinigų“, – pasakojo Z. Balčytis.
Frakcijos vadovas didžiavosi pasirinkęs Šilutės ir Šilalės neįgaliųjų organizacijas, kurioms prašo kas mėnesį pervesti po 5 proc., o dar 5 proc. norėtų skirti Šilalės gerai besimokančių neturtingų šeimų vaikų fondui.
Konservatoriai pildo biudžetą
Konservatoriai tokią socialdemokratų iniciatyvą kritikuoja, teigdami, kad opozicinė frakcija nori pasireklamuoti, o ne paremti neįgaliuosius ar beglobius. Jų frakcija yra vieningai nusprendusi lėšas skirti biudžetui.
„Aš pats tokį prašymą parašiau seniai ir tikiu, kad sausio mėnesį gausiu 15 proc. mažesnį atlyginimą, negu priklausytų. Aš pinigus pervedu į biudžetą, o kitų frakcijų norai pervesti pinigus į kažkokį labdaros fondą ar į savo apygardos paramą galinčią gauti instituciją man atrodo mažiau tinkami, nes po tuo slypi politinės reklamos galimybė“, – „Respublikai“ sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Jo nuomone, dalies atlyginimo atsisakymas – tai pripažinimas, kad atlyginimai galėtų būti mažesni. „Jei to negalime padaryti teisiškai, darysime tokiu – prašymų būdu“, – entuziastingai kalbėjo J. Razma.
Beje, J. Razmos informacija apie jo vadovaujamos frakcijos narių skaičių, pateikusių prašymus, kiek skiriasi nuo tos, kurią „Respublikai“ pateikė D. Petrauskienė. Konservatoriaus teigimu, 31 TS-LKD ir 4 ministrai atsisakė 15 proc. savo užmokesčio, o dešimčiai neatsisakiusiųjų J. Razma žadėjo priminti, kad vertėtų tą padaryti.
Agnė Vaitasiūtė
