Seimo apsisprendimui jis siūlys du atskirus Statuto pakeitimo projektus šiais klausimais.
„Suteikus parlamentarams galimybę atskirai balsuoti dėl šių Statuto nuostatų, tikiuosi, kad bent viena nuostata sulauks Seimo palaikymo ir bent vieną klausimą pavyks išspręsti. Gal ir tie Seimo nariai, kurie kritikavo atvirą balsavimą dėl apkaltos, irgi pagalvos, kad visuomenė turi teisę žinoti?”, – Eltai yra sakęs J. Razma.
Jeigu Seimas pritartų, dėl apkaltos formuluočių Seimas galėtų balsuoti atvirai. Taip pat Seimo narys, kuris kadencijos metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką, negautų išeitinės kompensacijos.
Parengti Statuto pataisas J. Razmą paskatino pernai rudens sesijos pabaigoje susiklosčiusi situacija, kai įkalinimo bausmę atliekančiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui parlamentas nepanaikino mandato. Tuomet buvo kalbama apie galimus politinius užkulisinius susitarimus. J. Razma tikisi, kad atsisakius slapto balsavimo dėl Seimo nario mandato panaikinimo, susidarys mažiau palankios sąlygos galimiems užkulisiniams partijų ar frakcijų susitarimams.
Šiuo metu Statutas numato slaptą balsavimą, kai „balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.“
Galiojančiame Statute nėra numatyta išimtis neišmokėti išeitinės išmokos kadenciją baigusiam Seimo nariui, kai jis kadenciją baigia būdamas įkalinimo įstaigoje.
ELTA primena, kad pernai, gruodį, Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo.
2023 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Seimo nariui V. Gapšiui skyrė 4 su puse metų nelaisvės.
