Praėjusią savaitę parlamentarai nutarė nebaigti svarstyti pasiūlymų visuomeninio transliuotojo valdyseną keičiančiam projektui ir sulaukti Venecijos komisijos pakartotinio vertinimo juodraščio, kuris nėra galutinis dokumentas.
Seimo Kultūros komitetas grįžta prie LRT įstatymo pataisų svarstymo
Kadangi jau ankstesnėse išvadose Venecijos komisija kalbėjo apie pataisų įsigaliojimo laiką, komitetas nutarė kitam posėdžiui atidėti pasiūlymus, susijusius su naujo projekto įsigaliojimo terminais.
Juodraštyje Venecijos komisija vertino pateikimo stadiją Seime praėjusį projekto variantą, dar prieš jį koreguojant Kultūros komitete.
Komisija rekomenduoja, kad pataisos būtų taikomos tik po jų įsigaliojimo paskirtiems transliuotojo vadovams.
Po korekcijų išliko parlamentinės darbo grupės suformuluotas siūlymas, kad LRT vadovui atleisti nepasibaigus kadencijai būtų reikalingi du trečdaliai balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Šį siūlymą Venecijos komisija pasveikino.
Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, kad ir šis pataisų variantas yra skirtas asmeniškai jai atleisti.
Šiuo metu svarstomame projekte LRT valdysenos pokyčių įsigaliojimas numatomas vėlesniais metais, tačiau generalinio direktoriaus atleidimo tvarka įsigaliotų iš karto po įstatymo priėmimo.
Venecijos komisija pastebi, kad pataisų svarstymo procesas „neatitinka gerų teisėkūros standartų“.
Komisija rekomenduoja atlikti išsamią pakeitimų analizę, poveikio vertinimą, konsultuotis su LRT ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Siūloma užtikrinti, kad kitų žiniasklaidos priemonių dalyvavimo LRT transliacijose ir kitame turinyje ribojimas būtų taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, pagrįstomis aiškiais ir objektyviais kriterijais, laikantis LRT veiklą reglamentuojančių principų.
Komisija taip pat skatina įstatyme aiškiai apibrėžti LRT tarybos, valdybos ir tarybos biuro vaidmenis, užtikrinant priežiūros ir valdymo atskyrimą, kurio reikalaujama pagal Europos standartus.
Politikams rekomenduoja pataisose nurodyti aiškias apsaugos priemones nuo bet kokio kišimosi į redakcinę nepriklausomybę pagal europinius standartus.
Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas BNS anksčiau sakė, kad daugelis minimų pastabų jau atlieptos per pataisų svarstymą komitete.
Jis teigė, kad komisijai bus atsakoma į jos pastabas, tuomet komitetas ketina patvirtinti savo išvadas ir su projektu keliauti į Seimo salę.
LRT įstatymo pakeitimus komitetas pradėjo svarstyti balandžio 13 dieną, tam skirdamas po du–tris komiteto posėdžius per savaitę. Iš viso projektui registruota apie pusantro šimto Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Kultūros komitetas jau yra apsisprendęs dėl pakoreguoto nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimo, naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimo, taip pat palaikė LRT tarybos narių skaičiaus didinimą nuo 12 iki 15, bet nepritarė LRT įstatymo pakeitimus rengusios darbo grupės sumanymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos bus siūloma šią teisę sudaryti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.
Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.
Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės norą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Jie siūlo palikti galioti dabartinę įstatymo nuostatą, nes, kaip paaiškino LRT administracijos atstovai, ji yra techninio pobūdžio, skirta užkirsti kelią, kad nacionaliniam transliuotojui skirtais dažniais naudotųsi kitos stotys.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ir vėl tas pats vaizdas: viena partija patogiai pasodinama į eterį (Benkunskas net ne kaip politikas, o kaip ekspertas. Kaip politikas buvo Kasčiūnas) ir pavaizduojama kaip „sprendėjai“. Šį kartą - migracijos tema.
Ironija tame, kad būtent tie patys žmonės tą problemą ir sukūrė.
Vilniaus meras Benkunskas. Staiga - griežtas kovotojas su migracija, integracijos ekspertas, beveik paskutinė viltis sostinei. Klausaisi ir galvoji - o tai kas valdė Lietuvą dar prieš 1,5 metų? Kas darė sprendimus? Kas „atidarė vartus“?
Atsakymas paprastas - tie patys.
Bet L R T eteryje apie tai - tyla. Jokio rimtesnio klausimo, jokio konteksto. Viskas patogiai sudėliota taip, kad žiūrovas išeitų su viena mintimi: „va, kažkas pagaliau sprendžia“.
Sprendžia? Rimtai?
