Seimo kontrolierius Augustinas Normantas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Egidijui Lapinskui rekomendavo užtikrinti, kad laikino sulaikymo patalpose būtų švara, o kamerose esantys sanitariniai mazgai būtų įrengti taip, kad būtų užtikrintas laikomų asmenų privatumas.
Žmogaus teisių padėties Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariate ataskaitoje Seimo kontrolierius pastebi, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose įrengta daugiau vietų nei patvirtina patalpų išplanavimo dokumentuose, o gamtinius reikalus asmenys atlieka kitų asmenų akivaizdoje.
„Patalpų išplanavimas kelia abejonių, ar vienam asmeniui yra užtikrinamas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse numatytas 5 kvadratinių metrų vienam asmeniui gyvenamasis plotas“, – rašoma Seimo kontrolieriaus pažymoje.
Apsilankęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje ir laikino sulaikymo patalpose, Seimo kontrolierius pastebėjo, kad šios patalpos – neprieinamos asmenims su fizine negalia.
Seimo kontrolierius atkreipė įstaigos viršininko E. Lapinsko dėmesį į tai, kad areštinėje laikomiems asmenims nesudaromos sąlygos susitikti su psichologu ar pscihoterapeutu, o badaujančių asmenų sveikatos nestebi bendruomenės slaugytoja.
„Į areštinę talpinami asmenys su jų teisėmis ir areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis turėtų būti supažindinami pateikiant jiems informaciją, atspausdintą atskirame lape ir įteikiant jį asmeniškai“, – pastebi Seimo kontrolierius.
Be to, A. Normantas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui rekomendavo įrengti vaizdo kameras apklausos kambariuose ir užtikrinti, kad į areštinę atvykusiems asmenims būtų išduodami tik švarūs ir dezinfekuoti čiužiniai. 2014 metų pradžioje Seimo kontrolierių įstaigai suteiktas mandatas vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą (OPCAT).
Lietuvoje veikia per 400 laisvės suvaržymo vietų. Tai ne tik kalėjimai ar tardymo izoliatoriai, bet ir areštinės, psichiatrijos įstaigos, pasienio kontrolės punktai, globos ir pataisos namai.
Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtinta Seimo kontrolieriaus teisė bet kuriuo paros metu įeiti į patalpas, kur ištisą parą laikomi asmenys. 2014 metų pradžioje Seimo kontrolierių įstaigai Seimas suteikė mandatą vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.
