„Lietuvoje demografinė situacija kiekvienais metais pasiekia naujus antirekordus. Įvairių tyrimų duomenimis, būtent reemigracijos skatinimas gali tapti viena iš trumpalaikių priemonių, galinčių padėti spręsti demografinio nuosmukio iššūkius. Bet savo gyventojų mes nesusigrąžinsime, kai kiekvienais metais šimtams žmonių pati Lietuva pasako, kad jai jų nereikia. Grįžti be pilietybės yra sunku, todėl turime stengtis išsaugoti kiekvieną pilietį, nes tai – ryšio su mūsų valstybės išsaugojimas, tai mūsų nacionalinio saugumo klausimas“, – teigia projektų iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Konservatorės parengtu Pilietybės įstatymo pakeitimo projektu siūloma leisti išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę asmenims, kurie įgytų NATO valstybių narių ar Europos Sąjungos (ES) valstybių narių NATO partnerių (Maltos, Airijos, Austrijos) pilietybę.
Pritarus projektui, Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimu įgiję pilietybę, išvykę iš šalies po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės ar jos partnerės ES valstybės narės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal atskirą išimtį.
„Esame diasporinė tauta, todėl turime pripažinti, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai – lygiai tokie patys piliečiai su visomis pareigomis ir privilegijomis. Ir ypač esant sudėtingai geopolitinei situacijai mums ypač reikalinga pilietiška, aktyvi diaspora“, – sako konservatorė.
Šiuo metu įstatyme yra numatyta 11 išimčių, kada Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Įstatymu siūloma įteisinti 12 išimtį.
Siūlys pašalinti teisinę spragą dėl tremtiniams prilygintų asmenų
Dar vienas Pilietybės įstatymo pataisų projektas leistų išsaugoti šalies pilietybę ne tik tremtiniams ir jų palikuonims, bet ir jiems prilygintiniems asmenims – žmonėms, kuriems pripažintas tremtiniui prilyginto asmens teisinis statusas pagal Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymą.
Pasak D. Asanavičiūtės, problema yra ta, kad šiuo metu jie negali pasinaudoti Pilietybės įstatymo išimtimi dėl dvigubos pilietybės. Ši išimtis apima tik faktiškai ištremtus asmenis – t. y. tuos, kurie buvo „prievarta iškeldinti iš Lietuvos.“
„Tremtiniams prilyginti asmenys pagal Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymą formaliai nebuvo „ištremti“ (t. y. prievarta iškeldinti), nes jie trėmimo išvengė pabėgę ar pasislėpę. Todėl jie negali pasinaudoti išimtimi dėl dvigubos pilietybės“, – sako ji.
Pasak politikės, ši teisinė spraga paliečia konkrečias nukentėjusių asmenų grupes, pavyzdžiui, tuos, kurie buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus, tačiau trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ar kitaip išvengė trėmimo. Taip pat – nepilnamečius vaikus, kurie buvo šalia tremiamųjų trėmimo metu ir liko be tėvų globos, nepilnamečius vaikus, kurių tėvai buvo įkalinti ar ištremti, ir kurie išvengė tremties.
„Projekto tikslas – pašalinti šią teisinę spragą ir užtikrinti, kad tremtiniams prilyginti asmenys ir jų palikuonys turėtų tokias pačias teises išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę, kaip ir tremtiniai bei jų palikuonys“, – dokumento aiškinamajame rašte sako D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Keistųsi pilietybės netekimo tvarka
Dar vienas siūlomas projektas paliestų pilietybės netekimo procesą, į kurį siūloma įtraukti pasekmių asmeniui ir valstybei vertinimą.
„Taip procesas būtų labiau individualizuotas, o ne automatinis, kaip yra dabar“, – sako D. Asanavičiūtė- Gružauskienė.
Pilietybės įstatyme ji siūlo numatyti, kad institucijos, prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę, turėtų atlikti pasekmių vertinimą asmeniui, netenkančiam pilietybės, ir Lietuvos interesams.
Pilietybės netekimo dekretą pasirašytų ne tik vidaus reikalų ministras, bet ir prezidentas Pilietybės komisijos teikimu. Šalies vadovui būtų paliekama teisė nepasirašyti pilietybės netekimo dekreto, jeigu pasekmės būtų įvertintos kaip neigiamos. Pasekmių įvertinimą atliktų pirmosios instancijos administracinis teismas.
Jei Seimas pritartų, asmuo netektų pilietybės nuo institucijų priimto galutinio nebeskundžiamo sprendimo. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pilietybė prarandama nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Taip pat siūloma, kad gavus kitos valstybės pilietybę, reikėtų apie tai pranešti ne per 2 mėnesius, o per 5 metus.
Kaip nurodo Pilietybės įstatymų pataisų rengėjai, jos parengtos remiantis 2024 m. gegužės 12 d. privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo rezultatais ir vis prastėjančia Lietuvos demografine situacija.
„Nors pilietybės išsaugojimo referendume dalyvavo ir teigiamai pasisakė milžiniškas balsuojančiųjų skaičius, dėl aukštos Konstitucijos keitimui reikalingos balsavimo kartelės, šis, jau antrasis, referendumas nepavyko“, – sako D. Asanavičiūtė- Gružauskienė.
Seime rengiamoje spaudos konferencijoje taip pat bus pristatyta internete platinama peticija, kuria prašoma Seimo narių palaikyti siūlomus Pilietybės įstatymo pakeitimus.
Spaudos konferencijoje ketina dalyvauti socialdemokratė Seimo narė Modesta Petrauskaitė, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir JAV lietuvių bendruomenės atstovai Aurelija Orlova ir Gediminas Ramanauskas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
