Įstatymo pataisas parengusi politikė taip pat siūlo į pilietybės netekimo procesą įtraukti pasekmių asmeniui ir valstybei vertinimą.
Siūlo praplėsti išimčių sąrašą
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė, siūlanti praplėsti išimčių, kada Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis, sąrašą apgailestauja, kad mūsų piliečių, išvykstančių iš Lietuvos, šiais metais, išankstiniais duomenimis, padaugėjo.
„Jeigu 6 metus džiaugėmės atvykstančiųjų skaičiumi, jų buvo daugiau negu išvykstančiųjų, šiais metais, bent jau preliminariais duomenimis, deja, svarstyklės krypsta į kitą pusę. Pilietybės klausimas yra vienas svarbiausių klausimų norint prisivilioti, prisikviesti mūsų žmones atgal, nes neturėdamas Lietuvos pilietybės, susiduri su dideliais biurokratiniais sunkumais, su buvimo šalyje sunkumais. Apskritai žmonės, kurie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, įgiję kitos valstybės pilietybę, jaučiasi valstybės atstumti, nelaukiami Lietuvoje“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė politikė.
Jos duomenimis, per metus netenkame apie 1 tūkst. Lietuvos piliečių.
Projektus parengusi konservatorė siūlo užtikrinti, kad tremtiniams prilyginti asmenys ir jų palikuonys turėtų tokias pačias teises išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę, kaip ir tremtiniai bei jų palikuonys.
„Siūlome į įstatyme numatytą išimčių sąrašą įtraukti ir tuos, kurie patyrė Sovietų Sąjungos represijas ir kuriems turėtų būti atstatytas istorinis teisingumas“,– sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Šiuo metu jie negali pasinaudoti Pilietybės įstatymo išimtimi dėl dvigubos pilietybės. Ši išimtis apima tik faktiškai ištremtus asmenis – t. y. tuos, kurie buvo „prievarta iškeldinti iš Lietuvos.“
„Tremtiniams prilyginti asmenys pagal Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymą formaliai nebuvo „ištremti“ (t. y. prievarta iškeldinti), nes jie trėmimo išvengė pabėgę ar pasislėpę. Todėl jie negali pasinaudoti išimtimi dėl dvigubos pilietybės“, – sako ji.
Į pilietybės netekimo procesą parlamentarė siūlo įtraukti pasekmių asmeniui ir valstybei vertinimą.
„Dabar procedūra yra labai paprasta, elementari. Asmuo, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę apie tai, kad jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės sužino el. paštu, o kartais ir to negauna. Jis tiesiog pastatomas prieš faktą, kad jau nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Su juo nebuvo diskutuojama, neįvertinta žala mūsų valstybei netekus piliečio“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Todėl, jos nuomone, reikėtų apsunkinti pilietybės netekimo procesą.
Pritarus dar vienai jos parengtai įstatymo pataisai, Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję pilietybę, išvykę iš šalies po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės ar jos partnerės ES valstybės narės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę pagal atskirą išimtį.
Pilietybės įstatymo pakeitimus palaikanti Seimo narė socialdemokratė Modesta Petrauskaitė pastebėjo, kad vienokia ar kitokia forma emigracija yra palietusi kiekvieną Lietuvos šeimą.
„Padėti išsaugoti mūsų šeimoms savo vaikų, anūkų lietuvišką pilietybę yra klausimas čia ir dabar. (...) Jie yra Lietuvos ambasadoriai, jie neša žinią apie Lietuvą, jie kovoja už Lietuvą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo politikė.
Palaikyti sprendimus, kurie padėtų žmonėms išsaugoti Lietuvos pilietybę, kvietė ir spaudos konferencijoje dalyvavę JAV lietuvių bendruomenės atstovas Gediminas Ramanauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Aurelija Orlova.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
