Ketvirtadienį parlamentarai ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Jame prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmens vardo ir pavardės rašymas kitais lotyniško pagrindo rašmenimis pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą.
Projekte atkreiptas dėmesys į tai, kad beveik visos lotyniško pagrindo raidyną naudojančios kalbos, tarp jų ir lietuvių, turi savitų raidžių ar raidžių su savitais diakritiniais ženklais (pvz., liet. ą, ė, į, š, ū, ž). Tačiau daugelio Vakarų ir Vidurio Europos valstybių teisės aktuose yra numatyta galimybė kitų valstybių išduotuose dokumentuose įrašytą vardą ir pavardę nurašyti paraidžiui, t. y. be jokių pakeitimų, taip pat savo valstybės asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, vardus ir pavardes rašyti atitinkamos tautinės mažumos kalbos rašmenimis.
Tokio rašybos principo laikomasi Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse.
Pavyzdžiui, kaip nurodoma nutarimo projekte, Lenkijoje vardus ir pavardes asmens tapatybės dokumentuose rašyti lietuvių kalbos rašmenimis turi teisę ir ten gyvenantys lietuviai.
"Lietuvos Respublika, nepripažindama autentiškų kitų valstybių piliečių asmenvardžių formų, negali reikalauti, kad kitose valstybėse išduodamuose asmens dokumentuose būtų įrašomos autentiškos lietuvių pavardžių formos, o tai kelia grėsmę mūsų kalbos pavardžių sistemai. Taigi kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmens tapatybės žymiklių (vardo ir pavardės) rašymas nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valstybinės kalbos statusą", - klausiama nutarimo projekte.
