Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Žiniasklaidos ekspertai teigia, kad Seimas, atmetęs prezidentės pataisas įtvirtinti ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų programų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, praleido galimybę sustiprinti informacinį imunitetą. Pasak jų, žiniasklaida – galingas ginklas, ypač kai skleidžiamas melas, karo propaganda, kurstoma nesantaika.
Reikia galvoti apie Lietuvos žmonių pilietiškumą ir sąmoningumo ugdymą – pabrėžiama konferencijoje apie šiandienos televizijos ir radijo iššūkius. Jos dalyviai teigia, kad vaikus nuo mažų dienų reikia pradėti mokyti atskirti informaciją, ją sugebėti vertinti kritiškai.
„Manau, ypač dabar, kai vaikai nuo mažų dienų gali ir moka naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais, keičia šią situaciją Lietuvoje. Iki šiol televizija buvo labai žiūrima, kalbame apie rusiškos televizijos priėmimq. Manau. auganti karta spręs tą problemą dėl to, kad naudojasi visai kitais šaltiniais ir gauna daug alternatyvios informacijos kitais kanalais“, – kalba Kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Lietuvos atstovybėje ES Laimonas Ubavičius.
Radijo ir televizijos komisijos vadovas pripažįsta, kad būtina tobulinti įstatymus, o ypač – aiškiai įvardyti kas yra retransliuotojas.
„Pagrindiniai Rusijos informaciniai kanalai yra registruoti ES šalyse, o mes susieti teisine baze, todėl komisijos galios yra gana ribotos. Manau, kad Europos komisija kol kas nesupranta esamos situacijos ir kodėl mums tai aktualu šiandien“, – mano Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.
Prezidentė Seimui teikė pataisas siūlydama įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų turėtų būti oficialiomis Europos sąjungos kalbomis.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija. Tačiau Seimui šie siūlymai neįtiko ir pataisas grąžino prezidentūrai tobulinti.
Žurnalistikos instituto docentas teigia, kad Seimas atmesdamas siūlymą rėmėsi keistais argumentais arba net Kremliaus propagandos skleidžiamais teiginiais.
„Jeigu Lietuva būtų priėmusi tas pataisas, sustiprintų informacinį imunitetą. Galėtume ir greičiau reaguoti, ir priimti tam tikrus sprendimus adekvačiau. Taip pat turėtume geresnę prieigą prie vakarietiškų kanalų, o tai dar kol kas nedaroma“, – tvirtina VU Žurnalistikos instituto docentas dr. Mantas Martišius.
Kabelinės televizijos asociacijos vadovė teigia, kad, kovojant su Kremliaus propaganda, reikia mažinti ne tik mokamų rusiškų kanalų, bet ir apskritai rusiškos produkcijos lietuviškose televizijose.
