Seimas nutarė paskutinę sesijos dieną nesvarstyti prieštaringai vertinamo Tautinių mažumų įstatymo projekto, kuris kai kuriose vietos valdžios institucijose leistų vartoti lenkų ir rusų kalbą.
Šis projektas opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus siūlymu išbrauktas iš pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės. Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 12, 25 susilaikė.
Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus praėjusią kadenciją įregistruotas projektas siūlo grąžinti nepriklausomybės pradžioje galiojusio Tautinių mažumų įstatymo redakciją.
Dar 2010 metais įregistruotas projektas numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami ir užrašai tautinės mažumos kalba.
LLRA įregistruotą projektą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būti paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais.
Tuo tarpu LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis laikosi pozicijos, kad J.Narkevičiaus pateiktas projektas su sena įstatymo redakcija - tinkamas, bet galiotų laikinai, kol būtų priimtas naujas įstatymas dėl tautinių mažumų.
LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų, tačiau jis neranda pritarimo Vyriausybėje.
Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
