Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, 13 parlamentarų susilaikė.
Balsuodami dėl komisijos išvadų iš valdančiosios koalicijos susilaikė liberalas Andrius Bagdonas ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu Seimas galutinai nuspręs, ar patvirtinti komisijos išvadas.
„Ši specialioji tyrimo komisija tikrai įeis į istoriją, bet blogąja to žodžio prasme. Galbūt labiau kaip pamokanti istorija visiems mums“, – svarstymo metu iš Seimo tribūnos kalbėjo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Parlamentaro teigimu, susipažinęs su komisijos išvadomis, jis liko „išsigandęs“, kadangi, „valstiečio“ tvirtinimu, komisija nesilaikė įstatymų ir pateikė duomenis, kurių negalima teikti, pavyzdžiui, buvo išslaptinti pareigūnai, kurie yra po priedanga.
„Į viešą erdvę pateko informacija su slaptumo žyma. (...) Imkimės ryžtingų veiksmų, sustabdykime šitą klausimą“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
„Tai, kas dabar vyksta, yra veikimas prieš valstybę“, – pridūrė jis.
Laikinosios komisijos pirmininkas, demokratas Vytautas Bakas teigė, kad komisijos išvados atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus atskleisti slaptą informaciją, o visi parlamentarai, turintys leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, gali susipažinti su jomis susipažinti.
„Kviečiu palaikyti šią išvadą. (...) Jei pažeidžiamas prezidentas, yra pažeidžiama valstybė, todėl čia labai svarbi Seimo lyderystė“, – kalbėjo V. Bakas.
Anot jo, šiuo metu Seimas negauna visos reikalingos informacijos iš specialiųjų tarnybų, nors yra jas kontroliuojanti institucija. Komisijos pirmininko teigimu, priėmus išvadas situacija pasikeistų.
„Patvirtinę šią išvadą, mes galime pakeisti įstatymus taip, kad specialiosios tarnybos būtų atskaitingos Seimui“, – sakė V. Bakas.
Bandė išbraukti dėl gautų skundų
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad prieštaraujantys komisijos išvadai kompromituoja Seimą ir jo teisę „tirti, analizuoti, susipažinti, sudarinėti komisijas“.
„Nebijokite, šitos išvados nėra avantiūristinės, jos tikrai nepakeis Lietuvos, nebent sustiprins ją ir Seimo autoritetą Lietuvos politiniame kraštovaizdyje“, – kalbėjo liberalas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pasisakė prieš komisijos išvadas.
„Suprantu, kad dėl išvadų pagrįstumo komisijai labai lengva manipuliuoti, kai išvadas perskaitė ar bandė skaityti 16, 17 ar 18 Seimo narių, tai likusieji balsuos pagal tikėjimą“, – dėstė parlamentarė.
Opozicijos nariai posėdžio pradžioje bandė išbraukti šį klausimą iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau svarsto Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovų skundą dėl laikinosios tyrimo komisijos.
Trečiadienio vakarą gautas dar vienas skundas, kad po pateikimo komisijos išvadų svarstymui nebuvo paskirtas pagrindinis komitetas.
„Etikos ir procedūrų komisijoje esame pradėję tyrimą ir planuojame jį baigti antradienį, (...) planuojame patvirtinti tyrimo išvadas“, – sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Jai antrino Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašūnienė.
„Abu skundus komisija apjungtų ir duotų išvadą, nereikia laužyti toliau Seimo statuto“, – sakė parlamentarė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad tyrimo komisija turi panašius įgaliojimus kaip komitetas, tad jos priimta išvada negali būti keičiama svarstymo stadijoje.
„Joks pagrindinis ar papildomas komitetas tokiais atvejais nėra skiriamas“, – sakė parlamento vadovė.
Seimo nariai balsavo už tai, kad klausimas liktų darbotvarkėje.
Komisija konstatavo, kad prezidentas pažeidžiamas
Opozicijos atstovo demokrato Vytauto Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.
Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
