Už Užsieniečių teisinės padėties ir kitų įstatymų pataisas po pateikimo antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo šeši, susilaikė aštuoni parlamentarai.
„Projektu siekiama sukurti efektyvią migracijos valdymo ir prieglobsčio sistemą, pasirengti tinkamai reaguoti į galimą migracijos srautų didėjimą, užtikrinti solidarumą su neteisėtos migracijos spaudimą patiriančiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, paspartinti tarptautinės apsaugos ir grąžinimo procedūras, užtikrinti tinkamas tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sąlygas“, – pristatydamas projektą sakė laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Tarptautinės apsaugos prašytojams, kurie atvyktų iš saugių šalių arba kurie klaidintų valdžios institucijas, keltų pavojų saugumui, būtų taikoma privaloma pasienio procedūra.
Pagal projektą, tarptautinės apsaugos reikalavimų neatitinkantys asmenys būtų grąžinami. Taip pat būtų sukuriamas tikrinimo ir pasienio procedūros stebėsenos mechanizmas.
„Tikrinimo metu vyksta identifikavimas, saugumo patikrinimas, sveikatos patikra ir pažeidžiamumo vertinimas. Tikrinimai turi būti atlikti per septynias darbo dienas, jeigu užsienietis yra aptinkamas prie išorės sienos, arba per tris darbo dienas, kai užsienietis nustatomas Lietuvos teritorijoje“, – aiškino V. Kondratovičius.
Taip pat siūloma nustatyti, kad prašytojai, kuriems taikoma pasienio procedūra arba grąžinimo pasienio procedūra, būtų apgyvendinami be teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Vis dėlto projekte numatoma, kad įvertinus individualias aplinkybes užsieniečiui galėtų būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, jeigu būtų valdoma jo pasišalinimo rizika.
Pakeitimais taip pat siūloma atsisakyti pabėgėlio ir prieglobsčio sąvokų. Vietoj jų vartojama tarptautinės apsaugos sąvoka, prieglobsčio prašytojas būtų vadinamas prašytoju, o prašymas suteikti prieglobstį – tarptautinės apsaugos prašymu.
Be to, būtų apibrėžta tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių sąvoka. Šiems užsieniečiams būtų nustatytas atskiras leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas.
Ministras pabrėžė, kad pakeitimai nacionalinėje teisėje įtvirtins ir solidarumo mechanizmo taikymą.
„Sprendimus dėl asmenų perkėlimo ir jų skaičiaus, taip pat solidarumo priemonių priims Vyriausybė. Kiekvienais metais sprendimas bus vertinamas iš naujo. Dėl visos perkėlimo procedūros sprendimą priims Migracijos departamentas, dalyvaus VSD ir kitos tarnybos, kurios vertina saugumo situaciją, asmenų atitikimą mūsų reikalavimams“, – sakė V. Kondratovičius.
Krizinių situacijų metu atsirastų galimybė ilginti procedūrų terminus, nukrypti nuo pasienio procedūros taikymo, taip pat krizinėje situacijoje esančios valstybės būtų atleidžiamos nuo pareigos atsiimti iš kitų ES valstybių narių prašytojus, už kuriuos jos yra atsakingos.
Lydimaisiais įstatymų projektais siekiama užtikrinti tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių teises socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir kvalifikacijos pripažinimo srityse bei praplėsti nepilnamečių tarptautinės apsaugos prašytojų sveikatos priežiūros apimtį.
„Įgyvendinti visą paketą iš Europos Sąjungos sienų valdymo ir vizų finansinės paramos ir Prieglobsčio migracijos, integracijos fondo numatyta skirti beveik 74 mln. eurų, 10 proc. bendru finansavimu prisidės Lietuvos biudžetas“, – sakė V. Kondratovičius.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas kėlė klausimą, ar leidimas migrantams į Lietuvą atsivežti artimuosius smarkiai nepadidins užsieniečių skaičiaus Lietuvoje.
Vidaus reikalų ministro teigimu, Lietuvoje teisėtai gyvenantis užsienietis negalės atsivežti šeimos narių šeimos susijungimo pagrindu.
„Bet yra atskiras leidimas, kuris vadinasi šeimos leidimas. Jis leidžia šeimai atvykti, bet be teisės, kokią turi žmogus, kuris gauna tarptautinę apsaugą“, – sakė V. Kondratovičius.
Anot konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, nors projekte išskirta instrumentalizuota migracija, dokumentas iš esmės neužkerta kelio nelegaliai migracijai.
„Pasidalinimas (migrantais – BNS) neišspręs problemos. Jis tik ją užšaldys, jis tik galbūt ją pratęs, bet jis neišspręs problemos. Čia yra turbūt pagrindinė šito migracijos pakto silpnoji vieta“, – sakė jis.
Birželio 12 dieną visoje ES, įskaitant ir Lietuvą, oficialiai įsigaliojo naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas. Šis susitarimas iš esmės pertvarko bendrąją ES migracijos politiką, užtikrindamas didesnį valstybių narių saugumą, efektyvesnį išorės sienų valdymą ir tvaresnį solidarumo mechanizmą.
BNS skelbė, kad pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką.
Vyriausybė praėjusių metų gruodį yra nusprendusi, kad Lietuva pagal 2024-ųjų gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą priims pusę migrantų, o už pusę – susimokės.
Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Migracijos departamento pateikiamais gegužės duomenimis, šalyje iš viso registruota per 218 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
