Centrinė valdžia savivaldybėms ruošiasi užkrauti socialinių pašalpų mokėjimo naštą. Žadama priimti Piniginės socialinės paramos įstatymo pataisas, pagal kurias jau nuo kitų metų lėšų pašalpoms mokėti savivaldybės turėtų ieškoti savo kiauruose biudžetuose. Per visą Lietuvą socialinėms išmokoms ir kompensacijoms reikia kone milijardo litų per metus. Šiaulių apskrityje — per 100 milijonų litų. Savivaldybės šiurpsta, kad pažeidžiami žmonės gali likti be pragyvenimo šaltinio.
Savivaldybės turės krapštyti milijonus
Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Simanauskienės nuomone, Šiaulių rajono savivaldybė būtų nepajėgi pašalpoms išmokėti tiek lėšų, kiek dabar gauna iš valstybės biudžeto. Pernai pašalpoms ir kompensacijoms reikėjo 9 milijonų litų, o šiemet planuojama 11 milijonų, dar parama mokiniams — apie 3 milijonai. Šių lėšų gali neužtekti, nes daugėja pašalpos prašančiųjų skaičius.
„Išaugs žmonių nepasitenkinimas. Būsime kalti, nors ne savivaldybė įstatymus leidžia“,— sakė I. Simanauskienė.
Kad šiemet planuojamų lėšų pašalpoms neužteks, „Šiaulių kraštui“ tvirtino ir Daiva Rutkevičienė, Pakruojo rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja. Savivaldybė numatė šiemet pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti apie 10 milijonų, bet jų iki metų galo jų nepakaks. “Kiekvieną mėnesį pašalpoms išleidžiame po 50 — 60 tūkstančių litų daugiau“,— sakė vedėja.
Aleksandros Vismantienės, Akmenės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos, skaičiavimu, pernai Akmenės rajone socialinėms pašalpoms buvo išmokėta 8,5 milijono, o šiemet planuojama beveik 12 milijonų litų.
Anot vedėjos, absurdas yra pašalpų mokėjimą užkrauti tik savivaldybėms.
„Įstatyme numatyta, kas gali gauti paramą, vadinasi, ne savivaldybė sprendžia, duoti ją ar ne. Jeigu į savivaldybės biudžetą neįplauks užtektinai pajamų, pašalpų nebus iš ko mokėti. Žmonės bus sukiršinti. Siūlymas bendrijoms spręsti, kam reikia ir kam nereikia pašalpos, neturi teisinio pagrindo. Jeigu žmogaus turtas neviršija normatyvo, jeigu atitinka kitos sąlygos, tai pašalpa turi būti išmokėta“,— sakė A. Vismantienė.
Dariaus Brazio, Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo, duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybė šiemet pašalpoms ir kompensacijoms planuoja išmokėti 17 milijonų litų, o pernai šis skaičius siekė 14 milijonų litų.
„Tokios naštos — 17 milijonų litų — savivaldybės biudžetas nepakels, tai beveik trečdalis mūsų biudžeto,— nuogąstavo vedėjas. — Bedarbių skaičius vis dar auga. Gili žiema kompensacijas už šilumą taip pat padidino. Jeigu žmogus gauna 900 litų sąskaitą už šildymą, o gali mokėti tik 200 litų, kompensuojame 700 litų.“
Bendruomenės tik bus sukiršintos
Reda Každailienė, Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, teigė šiemet pašalpoms išmokėti numatyta 15 milijonų litų. Bet, greičiausiai, nepakaks, nes kiekvieną mėnesį išmokoms išleidžiama po 20 tūkstančių litų daugiau, palyginti su praėjusiais metais.
„Užkrauti savivaldybėms socialinių išmokų mokėjimą — didžiausia nesąmonė, kokią tik galima sugalvoti“, — sakė vedėja.
Esą savivaldybėse žmonės gaus nevienodas pašalpas, bus skirtinga tvarka. Vedėja abejojo, ar gali bendruomenės įtakoti sprendimus dėl pašalpų skyrimo, nes jų rekomendacija neturės teisinio pagrindo. Be to, kils priešiškumas ir pačiose bendruomenėse.
Joniškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jolitos Puidokienės duomenimis, pernai socialinėms, laidojimo pašalpoms, šildymo kompensacijoms mokėti išleista 11 milijonų litų. Tiek pat pinigų gauta ir šiemet, bet jų, vedėjos skaičiavimu, užteks tik iki rugpjūčio. Iš viso šiemet socialinėms išmokoms gali prireikti apie 16 milijonų litų.
„Gal noras ir geras priartinti prie žmonių socialinę paramą, tačiau reikia pasirinkti tinkamas priemones “,— sakė J. Puidokienė.
Vedėjos nuomone, išeitis viena — kurti darbo vietas ir didinti atlyginimus, kad nebūtų taip kaip dabar, kai dirbti neapsimoka. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas, lankantis senelius, uždirba 900 litų, o keturių asmenų šeima, gyvenanti iš pašalpų, gauna daugiau.
Apie algų didinimą geriau galvotų
Pokyčiai į gera įmanomi tik tuo atveju, jei žmonėms didės atlyginimai, mano ir Rita Blauzdavičienė, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja. Ji neįsivaizduoja, iš kur Šiaulių miesto savivaldybė savo biudžete galėtų sukrapštyti 20 milijonų litų, šiemet numatytų pašalpoms mokėti.
Esą už lėšų skyrimą bus atsakingas meras arba administracijos direktorius ir privalės rasti pinigų.
„Jeigu trūks pinigų, savivaldybės bus priverstos griežtanti reikalavimus pašalpoms gauti, o gyventojai liks be išmokų“,— sakė vedėja. Ji prisiminė neseną atvejį Šiauliuose, kai įtūžęs lankytojas grasino nušausiąs socialinę darbuotoją.
„Negavę pinigų, žmonės ne tik žadės nušauti, bet ir tikrai nušaus“,— nerimo neslėpė R. Blauzdavičienė.
Vedėja nesupranta, kodėl tokiu sunkiu laikmečiu problemą norimą nustumti savivaldybėms.
2008 metais Šiauliuose buvo 1 200 pašalpos gavėjų, o dabar jų yra 12 000. 10 000 žmonių gauna įvairias kompensacijas, anksčiau gaudavo apie 3000 . Esą nors kalbama, kad ekonomika atsigauna, bet Socialinės paramos skyriuje pagerėjimo nematyti.
Visoje šalyje pašalpoms išmokėti per metus reikia apie 800 milijonų litų. Savivaldybėms šias lėšas žadama grąžinti paliekant didesnį gyventojų pajamų mokesčio atskaitymą. Tačiau garantijų, kad mokesčiai bus surinkti, niekas negali duoti.
Pasak R. Blauzdavičienės, metų pradžioje mokesčiai renkami prasčiausiai, o išmokos pašalpoms ir kompensacijoms tuo metu — didžiausios, nes tęsiasi šildymo sezonas.
Savivaldybių asociacija nepritaria
Audronė Vareikytė, Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad įstatymos projektas nuo 2012 metų piniginę socialinę paramą finansuoti iš savivaldybių biudžetų apsvarstytas Savivaldybių asociacijoje ir jam nepritarta.
„Savivaldybėms nepakaks lėšų pašalpoms, nes sunkmečiu ekonominė ir socialinė situacija yra labai nepastovi“,— sakė A. Vareikytė.
Anot patarėjos, pernai du kartus išaugo pašalpų gavėjų skaičius. Savivaldybės keletą kartų kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų papildytos lėšos pašalpoms.
Šių metų pirmieji mėnesiai parodė, kad pašalpų gavėjų skaičius ir vėl auga. Todėl savivaldybės supranta didžiulę riziką, kad iš tikrųjų tų lėšų nepakaks. Dė to susidarytų įtempta situacija visoje šalyje.
Savivaldybių nerimą didina ir tai, kad projekte nėra numatyto finansavimo mechanizmo — kas būtų, jeigu lėšų nepakaktų. A. Vareikytės nuomone, savivaldybės arba negalėtų išmokėti pašalpų, arba turėtų atimti lėšas iš kitų finansuojamų paslaugų.
Be to, pagal naują lėšų skaičiavimo metodiką išeitų, kad savivaldybės gautų skirtingą lėšų kiekį ir kai kurios gautų mažiau, nei gauna dabar.
Kiekviena savivaldybė turėtų nusistatyti savo tvarką, kokio dydžio pašalpas ir kada skirti. „Sąlygos gauti pašalpą savivaldybėse skirtųsi, o tai keltų nereikalingą įtampą ir padidintų pažeidžiamų žmonių migraciją“,— sakė A. Vareikytė.
Anot jos, iš viso sunku įsivaizduoti, kaip bendruomenės dalyvautų skirstant paramą. Ar visi kaimynai aptarinėtų konfidencialius nepasiturinčio asmens reikalus?
Pritartų tik paramos teikimo griežtinimui
Savivaldybių asociacija siūlo sunkmečio sąlygomis nekeisti pašalpų finansavimo šaltinio, bet palikti tas nuostatas, kurios sugriežtina paramos teikimą.
Pašalpų mokėjimas savivaldybėms galėtų būti perduotas tik tuo atveju, jeigu ekonomika pradėtų kilti.
Savivaldybių asociaciją nustebino Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pozicija. Ministerija aiškiai matė, kad pernai lėšų pašalpoms mokėti trūko ir nebuvo įmanoma prognozuoti, kiek tų pašalpų reikės.
„Konstitucija sako, kad valstybė turi užtikrinti minimalias pajamas žmonėms. Valstybė nustato minimalias pajamas, minimalų darbo užmokestį, todėl atsakomybė neturi būti permetama tik ant savivaldybių pečių“, — sakė Savivaldybių asociacijos atstovė.
Patarėja pripažino, kad įstatymo projekte yra ir gerų nuostatų, kurios sugriežtina pašalpų gavimą, kad parama nebūtų piktnaudžiaujama. Naudingas siūlymas diferencijuoti pašalpą šeimos nariams: kiekvienas paskesnis šeimos narys gaus vis mažesnę pašalpą. Taip šeimos nebus skatinamos gyventi tik iš pašalpų. Be to, atsiras pareiga pašalpos gavėjui dirbti visuomei naudingą darbą.
Tiksliau bus skaičiuojamos kompensacijos už šildymą.
Kitaip bus skaičiuojamos pajamos. Išmoka vaikui bus įskaičiuojama į pajamas, bet tikslinės pajamos — stipendijos, labdara — nebus įskaičiuojama. šios nuostatos buvo nelogiškos ir sulaukė daug kritikos viešoje erdvėje.
