Naktį iš kovo 24-osios į 25-ąją neteksime vienos valandos – Lietuvoje bus pereinama prie vasaros laiko, todėl trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Tokiu ritmu reikės gyventi iki paskutiniojo spalio sekmadienio, kai vėl bus grįžta prie žiemos laiko.
Laiko kaitaliojimas diskutuotinas
Laikrodžių sukinėjimas kiekvienais metais kelia diskusijas: viena pusė teigia, kad taip yra taupoma energija ir naudingos darbo valandos, kiti pyksta, kad ritmo kaitaliojimas trikdo nervinę sistemą ir kaip tik mažina darbingumą, o tariamoji nauda yra tik mitas – energijos ne tik nesutaupoma, bet suvartojama dar daugiau. Dėl to kai kurios valstybės atsisakė laiko kaitaliojimo, tuo tarpu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taip gyventi reikės dar ne vienerius metus.
Tik viena valanda, bet reikšminga sveikatai
Nors laikrodžio rodyklė bus pasukta į priekį tik viena valanda, tačiau, pasak Šiauliuose dirbančio gydytojo psichoterapeuto Vidmanto Stulpino, net ir toks laiko pokytis gali būti pakankamas išderinti nusistovėjusį žmogaus bioritmą. Gydytojo teigimu, žmogaus bioritmas nusistovi ilgam, todėl bet koks trikdymas nepraeina be pasekmių.
„Sveikas organizmas gana greitai prisitaiko prie pasikeitimų. Tačiau paklauskime, kiek yra tų „sveikų“, – laiko kaitaliojimo naudos neįžvelgia V. Stulpinas. Kai kurie žmonės sako, kad laiko pasukimo nepajunta ir jaučiasi gerai, bet, gydytojo žodžiais, tai tik tų žmonių subjektyvi nuomonė – tokie asmenys paprastai blogiau pasijunta rudenį.
„Miegas sutrumpėja viena valanda. Deficitas tarsi nežymus, tačiau nuotaikai, emociniam stabilumui paveikti pakankamas“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo specialistas.
Pavasarį organizmas yra nusilpęs
V. Stulpino teigimu, naudos neatneša ir tai, kad laiko kaitaliojimas yra atliekamas vos tik prasidėjus pavasariui – paskutinįjį kovo sekmadienį, kai po žiemos žmogaus organizmas stokoja vitaminų, būna susilpnėjęs. Todėl ne visiems tokie pasikeitimai praeina be pasekmių. „Organizmui reikia daugiau energetinių resursų kompensuoti laiko sutrikdymą ir prisitaikyti. Kiekviena adaptacija kainuoja: papildomos energetinės sąnaudos, didesnė rizika susirgti peršalimo ar virusinėmis ligomis, nes pavasarį organizmas ir taip išsieikvojęs, atsparumas sumažėjęs.“
Paklaustas, ar po laikrodžių pasukimo dėl pablogėjusios sveikatos į medikus kreipiasi pacientai, gydytojas sakė, kad tiesiogiai dėl laiko pokyčių žmonės sveikatos sutrikimais nesiskundžia. Bet V. Stulpinas atkreipia skaitytojų dėmesį į žodį „tiesiogiai“. Žmonės būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu pasitaikančių sutrikimų nelinkę sieti su bioritmo sutrikdymu, tačiau būtent vienos valandos pokytis galbūt ir lemia, kad sutrinka miegas, pablogėja nuotaika, jaučiamės pavargę ir nedarbingi.
Pusvalandžio rezervas
Kol toks laikrodžių sukinėjimas neišvengiamas, tenka su tuo susitaikyti ir bandyti prisitaikyti. Jeigu po vasaros laiko įvedimo (arba rudenį, kada grįžtama prie žiemos laiko) žmogus jaučia fizinės ar emocinės sveikatos sutrikimus, specialistas pataria visus metus gyventi pasiliekant pusvalandžio rezervą. „Reikėtų tiek žiemos, tiek vasaros laiku laikytis pusės valandos rezervo (kėlimosi, gulimosi miegoti). Tai amortizuos tos visos valandos pokyčius“, – sunkiai prie laiko pokyčių prisitaikantiems žmonėms patarė V. Stulpinas.
Mindaugas LAURINAITIS
