Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, šis faktas buvo pažymėtas oficialiai pristatant tarptautinio biometrinių asmens dokumentų gamybos audito rezultatus Varšuvoje vykusiame Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) informacinių technologijų audito grupių atstovų susitikime.
Tarptautiniame biometrinių asmens dokumentų gamybos audite dalyvavo Belgijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Portugalijos ir Šveicarijos aukščiausios audito institucijos. Audito tikslas – įvertinti biometrinių asmens tapatybės dokumentų gamybos valdymą ir kontrolę.
Pagrindiniu audito subjektu Lietuvoje buvo pasirinkta Vidaus reikalų ministerija, o audito procedūros atliktos Asmens dokumentų išrašymo centre prie Vidaus reikalų ministerijos (ADIC), kuris įgyvendina valstybės politiką asmens dokumentų išrašymo srityje. 2015 m. kovo mėn. Valstybės kontrolė atliko ADIC biometrinių asmens dokumentų gamybos 2013–2014 m. I pusmetį auditą.
„Pagal Šveicarijos aukščiausiosios audito institucijos parengtą programą buvo vertinama, ar Lietuvoje tinkamai įgyvendinamas asmens dokumentų gamybos procesas, ar užtikrinama, kad šie dokumentai būtų patikimi ir saugūs. Asmens tapatybės dokumentų gamybos procesas vertintas pagal tarptautinio audito programoje numatytus kriterijus, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką. Įvertinti penki asmens dokumentų gamybos etapai: dokumentų užsakymas/keitimas, asmens ir biometrinių duomenų surinkimas, dokumentų gamyba, pristatymas bei naikinimas“, – vardija S. Skvernelis.
Ministras pažymi, jog be asmens dokumentų gamybos, analizuoti ir kiti procesai, o būtent – informacinių sistemų ir informacinių technologijų infrastruktūros valdymo procesai ir jų kontrolė, siekiant įsitikinti, ar duomenų saugojimo, atsarginių kopijų darymo, prieigos prie duomenų ir duomenų perdavimo procedūros tinkamai vykdomos viso biometrinių asmens dokumentų išdavimo metu. Be to, Valstybės kontrolė įvertino ne tik biometrinių asmens dokumentų gamybos procesus, bet ir žmogiškųjų išteklių valdymą.
„Atliktas auditas itin svarbus, nes biometriniai duomenys naudojami nustatyti asmens tapatybę, vykdant keleivių patikrą oro uostose, teisėsaugos institucijų veikloje, Europos Sąjungos išorinę sieną kertančių trečiųjų šalių piliečių patikrai, įeigos kontrolės ir kitose informacinėse sistemose. Kitaip tariant, jie atlieka reikšmingą funkciją užtikrinant visuomenės ir valstybės saugumą“, – konstatuoja S. Skvernelis.
Šiuo metu Lietuvoje išduodami aštuonių rūšių asmens tapatybės dokumentai su biometriniais duomenimis.
