Valstiečiai pirmą kartą pirmininką renka visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose – jie balsuos elektroniniu būdu iki sekmadienio.
Išrinktą lyderį gruodžio mėnesį tvirtins LVŽS suvažiavimas. R. Karbauskis LVŽS pastarąjį kartą pirmininku perrinktas 2019 metais.
„Vieno lyderio partija“
Centro kairiųjų pažiūrų politinei LVŽS partijai R. Karbauskis vadovauja nuo jos įkūrimo pradžios – 2012 m.
Tai, anot, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento, politologo Bernaro Ivanovo rodo, kad partijos pirmininko rinkimai pas valstiečius tėra tik formalumas, bet nieko daugiau.
„Čia mes turime tokią politinę kategoriją – vieno lyderio partiją. Yra lyderis, yra ir partija, nėra lyderio, įkvėpėjo, įkūrėjo, „pilkojo kardinolo“ – partijos nėra.
Mes puikiai pamename istoriją, kai nuo ponui Viktorui Uspaskichui nepriklausančių aplinkybių pasitraukti į kitą veiklą reitingai atitinkamai Darbo partijos krito, o paskui grįžus pakilo. Ponas Karbauskis, reitingų prasme, nelabai kuo gali padėti savo partijai, jis nėra charizmatiškas lyderis, tačiau suprantame, kad kur Karbauskis, ten ir partija“, – pridurdamas, kad R. Karbauskiui labai svarbu šalia turėti tokį žmogų kaip Saulius Skvernelis, sako politologas.
Antrindamas B. Ivanovui, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius teigia, kad LVŽS partijos pirmininko rinkimai yra tik eilinis etapas, įtvirtinantis ir taip stiprią R. Karbauskio valdžią: „Karbauskis aiškina, kad partijai atsinaujinimo nereikia, reikia rinkti seną pirmininką. Tai šiuose rinkimuose, bent jau viešuose pasisakymuose apie rinkimus, demagogijos ir viešųjų ryšių yra daugiau negu realaus turinio“.
Greta jis priduria, kad beprasmiška kalbėti apie G. Surplį kaip apie potencialų konkurentą šiuose rinkimuose, kadangi ir aišku, jog kandidatuojama tik tam, kad nebūtų vienas kandidatas
„Tas pats R. Karbauskis varo propagandą, kurios pagrindinė mintis, pas mus ne taip kaip konservatorius, tačiau antras kandidatas yra visiškai nominalus – tik pažymėti „paukščiuku“. <…> Šansų Surplys neturi, nes, jeigu turėtų – nekandidatuotų. Karbauskis parodė, kas atsitinka kandidatams, kurie turi net minimalių šansų“, – sako jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar vasarą nuobaudų dėl paramos Partnerystės įstatymo svarstymui parlamente sulaukęs Seimo narys Tomas Tomilinas nusprendė mesti iššūkį R. Karbauskiui ir pareiškė dalyvausiantis partijos lyderio rinkimuose.
Tuomet savo sprendimą T. Tomilinas sakė priėmęs, nes negali stebėti, kai partiją siekiama paversti struktūra, tarnaujančia vienam žmogui, kai ja naudojamasi skleisti neapykantą, gadinti šalies įvaizdį, skatinti konfliktus. Pasak politiko, partijoje siekiama įtvirtinti asmenybės kultą ir vieną nuomonę, tačiau tai gali būti žalinga pačiai politinei organizacijai.
Netrukus Opozicinės valstiečių partijos taryba nusprendė iš narių pašalinti T. Tomiliną, įsivėlusį į konfliktą su valstiečių lyderiu.
Dabar politikas priklauso ekspremjero S. Skvernelio įkurtai Seimo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“.
Valentinavičius: „Po kitų rinkimų valstiečių frakcija tilps į vieną liftą“
Dar rugsėjį S. Skvernelis pranešė ne tik paliekantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakciją Seime, bet ir kuriantis savo frakciją „Vardan Lietuvos“. Naujai suburtoje frakcijoje – dalis yra buvę LVŽS nariais, dalis yra iš Mišrios Seimo narių grupės.
Politologų pasiteiravus, ar valstiečių frakcijos Seime skilimas rodo padarytas R. Karbauskio vadovavimo klaidas, jie buvo vieningi – klaidų daug, tačiau S. Skvernelio išėjimas yra sąmoningas.
„Manau, ir taip aišku, kad Karbauskio požiūriu jis klaidų niekad nedarė, nedaro ir nedarys iki gyvos galvos. Jis yra neklystantis lyderis.
Iš šono žiūrint, be abejo, Karbauskio pastarųjų metų elgesys nėra toliaregiškas. Iš partijos išėjo ne tik Skvernelis, nors jis buvo didžiausias politinis kapitalas, kurį partija turėjo. Bet išėjo daugiau žmonių ir visa Karbauskio veikla, stiprinant savo asmeninį vadovavimą partijoje per paskutinius penkerius metus buvo bent kiek kitaip manančių žmonių gujimas iš partijos“, – teigia V. Valentinavičius.
Tokia strategija, anot jo, yra priešinga strategijai, kurią Karbauskis naudojo prieš 2016 metų Seimo rinkimus ir kuri davė valstiečių partijai gerą rezultatą: „Tuomet strategija buvo pritraukti kuo daugiau, kuo įvairesnių ir kuo stipresnių žmonių. Matėme ir Dovilę Šakalienę, ir Justą Džiugelį, ir Povilas Urbšys – daug skirtingų žmonių iki tol nepriklausiusių valstiečių partijai ir tai labai paįvairino ir sustiprino valstiečių sąrašą. Jame skirtingi rinkėjų tipai galėjo rasti sau priimtinus žmones, nes sąrašo žmonių pažiūros buvo labai skirtingos, galbūt net nesuderinamos, bet tai padėjo pritraukti labai platų rinkėjų ratą“.
Dabar, anot V. Valentinavičiaus, einama priešingai. Rinkėjų ratas yra siaurinamas, iš partijos metami visi, kurie neatitinka „labai siauro Karbauskio supratimo, kur partija turi eiti: „Taip pat partija radikalizuojasi ir tai yra kelias į politikos paraštes“.
„Valstiečių laikysena radikalėja tiek žmogaus teisių klausimais, tiek vakcinacijos klausimais. Toks personažas kaip Dainius Kepenis yra vienas iš ryškiausių dabartinės LVŽS partijos veikėjų ir Karbauskiui jo tekstai ar antivakserinė ideologija yra priimtina. Mano galva, tai yra strategija, kuri ilgainiui kelia grėsmę, jog po kitų rinkimų valstiečių frakcija tilps į vieną liftą“, – priduria ekspertas.
Kalbėdamas apie S. Skvernelį ir jo sprendimą palikti LVŽS, B. Ivanovas nurodė, kad ekspremjeras jau prieš keletą metų buvo surengęs pasitraukimo „planą chuliganą“, tačiau tuo metu jam kortas, manau, sumaišė liga.
„Tą planą jis įgyvendino vėliau. Jam Karbauskio partija yra balastas, jį ji tempė žemyn ir dabar jis ieško naujų galimybių save naujai pristatyti. Politikoje jis tikrai turi ambicijų ir žinoma, kad Karbauskio partija jam tapo resursų, jis tiesiog pasiėmė viską, ką galime geriausio. Tai yra ta kaina, kurią Skvernelis buvo jo premjeru. <…> Skvernelis išaugo Karbauskio partijos marškinėlius ir jam prireikė kito kostiumo, kurį jis pasisiuvo“, – nurodo politologas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2016 metais nepartinis S. Skvernelis su LVŽS dalyvavo Seimo rinkimuose, partijai juos laimėjus iki 2020 metų gruodžio ėjo premjero pareigas. Pernai į parlamentą taip pat kandidatavo su LVŽS.
Ar pavyks valstiečiams atgauti savo įtaką?
Remiantis naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatais, LVŽS gegužę juos palaikė 14,6 proc. gyventojų, o spalį – 9,2 proc. – procentu mažiau nei rugsėjį.
Politologai sako vienbalsiu – pagrindinė priežastis – S. Skvernelio ir jo bendražygių atsiskyrimas nuo LVŽS. Jie tai pat prognozuoja, kad partijos reitingų mažėjimo tendencija tik stiprės.
Karbauskis yra užstrigęs dabartiniame elgesyje. Jis radikalizuojasi, marginalizuojasi, o išsigelbėjimo tiesiog nematyti. Labai sunku įsivaizduoti, kaip dabartinis Karbauskis galėtų grįžti į 2015-2016 metų strategiją telkti skirtingus žmones.
„2015-2016 metais valstiečiai buvo dar mažai kam žinoma, bet jėga su perspektyva. Reitingai tuo metu kilo, o dabar yra priešingai – šalininkų mažėja, reitingai krenta ir šioje situacijoje grįžti prie telkimo ir pritraukimo naujų jėgų yra sunku ar beveik neįmanoma net jei Karbauskis to norėtų. Jis to nenori, o žmonių, kurie norėtų susidėti su aiškiai skęstančia politine jėga jau sunku rasti“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
B. Ivanovas pabrėžia, kad reitingai galėtų augti tik dėl dviejų dalykų: suradus naują vedlį Seime arba pakeitus partijos formatą.
„Jeigu jie prisijaukintų politiką tokio lygmens kaip Matijošaitis, situacija keistųsi. Aš manau, kad praktikoje tai neįmanoma. <…> Bet jis neitų su Karbauskiu oponuoti šia prasme, nes jis pats sau lyderis, pats sau ponas ir norėtų tuo užsiimti. Dėl reitingų, dėl populiarumo, dėl charizmos. Jis – Skvernelis numeris du, o gal net ir geriau, ne tik dėl to, kad jie backgrounde (fone – aut. past.) turi kažką bendro. Jis turi labai aukštą palaikymą Lietuvoje, yra vienas iš lyderių, todėl jis gali pagelbėti partijai.O Surplys. Kokiame jis reitingų tope yra? Paprasčiausiai jokiam. Jis Karbauskiui nelabai.
Turbūt reikės ponui Karbauskiui keisti partijos formatą ar pavadinimą. Pats valstiečių pavadinimas jau atsibodo visiems. Mes matome Regionų partijos istoriją – pakeitė pavadinimą ir reitingai paaugo. Čia bent jau pavadinimo prasme galima paieškoti variantų, kad rinkėjai neatrodytų tas pats senas komplektas“, – nurodė jis.
LVŽS turi per 4,3 tūkst. narių ir antrą pagal dydį 22 narių frakciją Seime.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad už valstiečius balsuotų apie 10 proc. gyventojų.
