„Nuteistieji, kurie daro įtaką kitiems nuteistiesiems, bus perkeliami iš vienos įstaigos į kitą įstaigą. (...) Jeigu jie šito nesupras, mes juos pagal galimybes izoliuosime“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis.
„Planuojame, kad tai palies apie 200 nuteistųjų“, – pridūrė jis.
Kamerinio tipo patalpose paprastai kali po vieną ar du nuteistuosius.
Pasak R. Krikštaponio, pirmieji perkėlimai prasidės šią savaitę, o visų 200 kalinių paskirstymas užtruks iki mėnesio.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad šiemet patvirtinus naują kalėjimų sistemos struktūrą, joje bus numatyta daugiau etatų prižiūrėtojams, taip pat žadama gerinti ir jų darbo sąlygas, didinti atlyginimus.
Ministras žada, kad nauja struktūra leis stiprinti ir kriminalinės žvalgybos bei imuniteto tarnybas tam, kad būtų užkardytas neteisėtas pataisos namų darbuotojų elgesys, jų susitarimai su kaliniais.
„Kiekvienas nesąžiningas pareigūnas, jeigu jis vykdė nesąžiningas veiklas, iš jo bus pareikalauta atsakomybės“, – tvirtino E. Jankevičius.
Padėtis Pravieniškėse
Teisingumo ministras pasitarimą antradienį sušaukė po naujienų portalo delfi.lt pranešimų apie padėtį Pravieniškių pataisos namuose.
Praėjusį savaitgalį čia kalintys nuteistieji planavo tradicinę „Jūros šventę“, kurios metu „krikštijami“ per pastaruosius metus į įkalinimo įstaigą atvykę nuteistieji.
Neplanuotų kratų metu 1-ajame lokaliniame sektoriuje penktadienį rasti aštuoni mobiliojo ryšio telefonai, trys litrai degtinės ir 80 litrų raugalo, turėjusio virsti svaigalais.
Laikinasis Pravieniškių pataisos namų vadovas Dainius Sušinskas teigia, kad pareigūnai neturi galimybių sekti nelegalios alkoholio gamybos, nes ji yra labai paprasta.
„Šiai dienai (raugui – BNS) galima panaudoti elementarius maisto produktus, žirnius, kruopas, o pats toks einamiausias produktas yra duona, kurios po vieną porciją kiekvienas nuteistasis gali parsinešti iš valgyklos“, – pridūrė jis. Užpylus karštu vandeniu minėtus produktus, gaminamas raugas.
„Pagrindinis dalykas – tai yra užkasama aplink patalpas į žemę, supilta į paprastus šiukšlių maišus“, – sakė pareigūnas.
D. Sušinsko teigimu, pasigaminti vartojimui tinkamo raugo vyraujant karštiems orams įmanoma per kelias valandas.
Vis dėlto teisingumo ministras stebėjosi, kaip pareigūnai nemato žemę kasinėjančių nuteistųjų kalėjimo teritorijoje.
„Situacija yra bloga. Pareigūnai nėra motyvuoti. Man irgi sunku suprasti, kaip įmanoma nepastebėti, kad kažkas kažką kasa“, – kalbėjo E. Jankevičius.
D. Sušinskas sakė „negalintis tvirtinti“, jog nuteistųjų elgesį kontroliuojantys kriminalinės žvalgybos pareigūnai įstaigoje šiuo metu dirba gerai.
„Per paskutinius pusę metų pasikeitė 90 proc. darbuotojų kriminalinės žvalgybos. Iš visų 12 darbuotojų šiandien yra likę du seni darbuotojai“, – kalbėjo Pravieniškių kalėjimo vadovas.
Nepakankamas valstybės dėmesys
E. Jankevičius teigė, kad valstybė iki šiol neskyrė pakankamo dėmesio kalėjimų sistemai, nors dabar situacija keičiasi.
„Požiūris buvo, kad ta sistema yra uždara, izoliuota. Dėmesys buvo kitur“, – sakė ministras.
Pasak jo, per derybas Vyriausybėje sutarta, kad kitų metų biudžete kalėjimų sistemai bus skirtas didesnis finansavimas. Konkrečių skaičių ministras kol kas neatskleidžia.
Jis taip pat neatskleidė, kiek po struktūrinės pertvarkos išaugs kalėjimų prižiūrėtojų atlyginimai, šiuo metu siekiantys apie 560 eurų į rankas.
„Nenorėčiau dabar pasakyti, nes reikia iki galo susiskaičiuoti, bet kiekvienas mes pasakytume, kad orus atlyginimas galėtų būti apie tūkstantis eurų į rankas. Kalbame apie tokias sumas“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Ministras tvirtino besitikintis kitąmet su Norvegija susitarti dėl 20 mln. eurų paramos, kuri būtų skirta pataisos namų modernizavimui, juose įrengiant kamerinio tipo kameras: „Kai mes kalbėsime apie kamerinį tipą, tos problemos su gera pareigūnų priežiūra tikrai išnyks“.
Teisingumo ministerija rudenį taip pat turėtų pateikti pataisas, naikinsiančias įkalinimo bausmę už kai kuriuos smulkius nusikaltimus.
Savo ruožtu Kalėjimų departamentas ruošiasi įkurti specialų būrį iš elitinių sistemos pareigūnų. Jie važinėtų po kiekvieną įkalinimo įstaigą, įsilietų į darbą, teiktų metodinę ir praktinę pagalbą, tvirtino departamento direktorius R. Krikštaponis.
Pastaraisiais metais pataisos namuose ir Kalėjimų departamente vykę auditai atskleidė neracionalaus lėšų panaudojimo atvejų.
Teisingumo ministras žada, kad augant bausmių vykdymo sistemos finansavimui tai nesikartos.
„Anksčiau taip nebuvo, bet dabar jie ginsis kiekvieną (biudžeto – BNS) eilutę, turės pagrįsti racionalumą, kam to reikia, kokiais tikslais“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Tuo metu teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis sakė, kad ministerija kreipsis į policiją, prašydama pagalbos ugdant naująją kriminalinės žvalgybos pareigūnų kartą.
„Čia yra labai gili specifika, reikia išauginti pareigūnų kartą, sugebančią dirbti uždarose erdvėse su atitinkamu kontingentu“, – kalbėjo viceministras.
Jis teigė, kad ilgainiui kriminalinę žvalgybą planuojama centralizuoti Kalėjimų departamente.
Kalėjimuose Lietuvoje šiuo metu bausmes atlieka arba yra suimti apie 6,5 tūkst. asmenų. Bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu dirba daugiau nei 3,4 tūkst. žmonių.
