• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet.

REKLAMA

Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Ką tik Latvijoje ir buvo fiksuotas mirties atvejis. Kaip skelbiama, nepaisant gydytojų pastangų, rugsėjo 16 d. ligoninėje mirė difterija susirgęs ketverių metų berniukas. Nurodoma, kad medikai dėl jo gyvybės kovojo daugiau nei savaitę. Dar du neskiepyti vaikai (berniuko seserys) gydomi ligoninėje.

Kaip portalui tv3.lt komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, susirgę trys vaikai ir vienas suaugusysis nebuvo skiepyti.

REKLAMA
REKLAMA

„Jie priklausė kažkokiai religinei grupuotei, vaikai toliau yra gydomi ligoninėje imunoglobulinais. Latvijoje kiekvienais metais registruojama po keletas difterijos atvejų, sunku pasakyti kodėl, jiems patiems ir mums tai mįslė. Kaip pas mus paskutinis atvejis buvo 2011 metais, susirgo suaugęs asmuo, tai Latvija kasmet registruoja po keletą atvejų“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Skiepijame mažiau, nerimo – vis daugiau

Nors paskutinis difterija susirgęs 55–64 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo Lietuvoje registruotas prieš 13 metų, pašnekovė teigė, kad budrumo prarasti nevalia.

„Mes turėjome didžiulį protrūkį 1994–1996 metais, buvo įvežtinis pirmas atvejis, atrodo, iš kaimyninės šalies, iki tol nebuvome matę difterijos. Tada pradėta intensyviai skiepyti, buvo kviečiami visi, per metus buvo paskiepyta 1,5 mln. žmonių. Ir pavyko tada su difterija susitvarkyti.

REKLAMA
REKLAMA

Bet žiūrint į dabartinę situaciją, Lietuvoje vaikai skiepijami iki 2 metų amžiaus, tada 6–7 metų ir 15–16 metų, ir jei pažiūrėsime į kiekvienos amžiaus grupės skiepijimo apimtis, matysime, kad neskiepytų vaikų lieka kiekvienoje amžiaus grupėje. Jie yra imlūs, jų daugėja ir kas gali žinoti, kaip toliau bus su ta difterija. Kaimynai štai turi ligą, tai, kaip sakome, kodėl ir mes negalėtume turėti?“ – svarstė epidemiologė.

Paklausta, ar dar kokiose šalyse fiksuojami difterijos protrūkiai, D. Razmuvienė nurodė, kad paskutiniais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kurie visada vėluoja, paskutiniai difterijos atvejai 2022 m. registruoti Prancūzijoje (4 pacientai) ir Šveicarijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šioje šalyje susirgo 6 asmenys, protrūkis fiksuotas prieglobsčio prašytojų namuose, Prancūzijoje gi atvejai buvo kažkur saloje keistomis aplinkybėmis, mat nei kas buvo išvažiavęs, nei atvažiavęs, atsirado atvejis ir paplito“, – pasakojo NVSC specialistė.

2 patarimai – paskiepyti vaikus ir revakcinuotis patiems

Pašnekovė priminė, kad nerimas dėl galinčios „atgimti“ difterijos – ne be pagrindo. Šiemet sergamumas kokliušu jau išaugo 3–4 kartus, tiek pas mus, kiek kitose Europos šalyse registruojami tymų, raudonukės atvejai.

REKLAMA

„Seniai neturėjome tiek susirgimų, kas gali pasakyti, ar galimai ir su difterija negali būti kažkokių reikalų. Kol kas nėra nei įtarimo ar fiksuoto kažkokio klinikinio į difteriją panašaus simptomo.

Bet žinant skiepijimo apimtis ir judėjimą, keliones, atostogas, sunku pasakyti, kokiose šalyse dar atsirado difterija, o kai ji plinta oro-lašeliniu būdu, ji gali lengvai plisti, juolab kad infekcijos nešiotojas gali nejausti simptomų ir platinti bakteriją“, – įspėjo D. Razmuvienė.

REKLAMA

Lietuvoje vaikai skiepijami iki 2 metų amžiaus, tada 6–7 metų ir 15–16 metų, ir jei pažiūrėsime į kiekvienos amžiaus grupės skiepijimo apimtis, matysime, kad neskiepytų vaikų lieka kiekvienoje amžiaus grupėje.

Nors liga sudėtinga ir gydoma antibiotikais, ne visi nori pasiskiepyti: „Žmonės sugalvoja, kad gal nereikia skiepų ir geriau persirgsiu. Tai reikėtų pasižiūrėti ir pasirūpinti – suaugusiems kas 10 metų vakcina priklauso nemokamai. Taip pat reikėtų paskiepyti vaikus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei dėl kažkokių priežasčių vieno ar kitos amžiaus grupės vaikai liko nepaskiepyti, galima sudaryti individualų skiepų planą ir vaiką paskiepyti. Tokiu metu, prieš šaltąjį metų laikotarpį, kai didesnę dalį praleidžiame uždarose erdvėse, patys sudarome sąlygas oro-lašeliniu oro būdu plintančioms infekcijoms tiek nevėdindami patalpų, tiek rankas pamirštame nusiplauti ir kt.“

Kokie difterijai būdingi simptomai?

Nors difterijos simptomai gali būti panašūs į kitų peršalimo ligų požymius, jai pažengus gali kilti grėsmė ir gyvybei.

REKLAMA

„Ligos pradžia gali niekuo neišsiskirti – varginti pakilusi temperatūra, silpnumas, bendras negalavimas, tad tai pajutus dar nereiškia, kad yra difterija. Susirgus gali skaudėti gerklę, bet ne iš pat pradžių – po keletos dienų, padidėti limfmazgiai prie kaklo ir žmogui darosi sunku ryti seiles bei įkvėpti.

Taip nutinka dėl to, kad difterijos bakterija sugeba pagaminti toksiną, kuris išplinta po visą organizmą ir jis ryklėje suformuoja tokias pilkas apnašas, plėves iš tirštų gleivių ant tonzilių ir gomuryje, jų neįmanoma nuimti ir žmogus pradeda dusti“, – požymius vardijo D. Razmuvienė.

REKLAMA

Kai atsiranda šitoks toksino poveikis, vadinasi, liga yra gerokai pažengusi, prasideda kraujavimas, stipriai pažeidžiamos kraujagyslės ir liga pakenkia visus organus:

„Kadangi toksinai plinta kraujo keliu, nukeliauju į kokius nori organus – pažeidžia ir širdies raumenį, inkstų funkcijas, gali pažeisti nervinį audinį. Taigi įsibėgėjusi difterija yra labai sudėtinga ir pasitaiko mirties atvejų. Prieš 20 ir Lietuvoje jų nepavyko išvengti po keleto dešimčių per metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi pajutus pirmus ligos požymius reikėtų stebėti būklę, aišku, jie gali būti neaiškūs, panašūs į gripo ir kitų virusų, tad tik gydytojas, paklausęs, gal žmogus buvo kur išvažiavęs, gal į tą pačią Latviją, apžiūrėjęs gerklę, paėmęs bakteriologinį ėminį galima galutinai ištirti, koks yra sukėlėjas.“

Suaugusieji nuo difterijos skiepijasi vangiai

NVSC epidemiologė kartu nurodė, kad persirgus bakterijos sukelta liga ar pasiskiepijus imunitetas trunka apie 10 metų.

REKLAMA

„Jei prasergama ta toksine difterija, kurią sukėlė toksinai, ne bakterija, tada įgyji ilgesnį imunitetą“, – sakė D. Razmuvienė.

NVSC duomenimis, pastaraisiais metais nuo difterijos paskiepytų vaikų dalis siekia apie 90 proc., tačiau valstybės lėšomis suaugusieji nuo difterijos profilaktiškai skiepijasi gana vangiai, pavyzdžiui, pernai pasiskiepijo 33 367 asmenys, užpernai – 23 277 suaugę asmenys.

Nebežinau nuo ko cia skiepytis . Gal nuo raupu , kur kas 175 - am vakcinos sukelia miokardita ? Gal nuo gripo , kur zmogus pasiskiepija ir 2 kartus per metus sunkiai serga gripu ? O gal visom vakcinom ir paskui kraujas bus pilnas gyvsidabrio ?
karas nesibaigė. Ir vėl gąsdinimai...
Razumiene,man nuo tavo gąsdinimų paleido vidurius.Patark,ką daryti?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų